kriẽnas (Armoracia), bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų gentis. 3 rūšys. Savaime paplitęs Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Daugiametės mėsingus šakotus, iki 5 cm skersmens šakniastiebius išauginančios žolės. Pamatiniai lapai ilgakočiai, pailgi arba pailgai kiaušiniški, stiebiniai – trumpakočiai, plunksniški, suskaldyti, viršutiniai – bekočiai, lancetiški arba linijiški, lygiakraščiai arba beveik lygiakraščiai. Žiedai balti, kvapūs, susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus. Vaisius – kiaušiniška, 4–6 mm ilgio ankštarėlė (Europoje sėklų nemezga, kitur mezga retai). Valgomasis krienas (Armoracia rusticana) kilęs iš Pietvakarių Azijos. Europoje auginamas nuo 12 amžiaus. Prieskoninis ir daržovinis augalas. Tarkuoti šakniastiebiai valgomi su mėsos, kiaušinių patiekalais, jų dedama į padažus. Savitą skonį ir kvapą suteikia gliukozidas sinigrinas ir garstyčių aliejus. Kai kuriems žinduoliams nuodingas. Dideli kiekiai žmonėms gali sukelti alergiją, vėmimą. Jauni lapai naudojami salotoms, subrendusių dedama į raugiamus agurkus.
valgomasis krienas
Turi antibakterinių savybių (gydomi pūliniai, grybelinės ir kitos užkrečiamosios ligos, uždegimai). Pikulinis krienas (Armoracia sisymbroides) savaime paplitęs Sibire. Prieskoninis augalas, vartojamas panašiai kaip valgomasis krienas. Ežerinis krienas (Armoracia lacustris) savaime paplitęs Šiaurės Amerikoje. Seklių vandens telkinių pakraščių augalas.
Lietuvoje nuo seno auginama ir dabar plačiai paplitusi 1 rūšis – valgomasis krienas. Auga dirbamuose laukuose, pievose, pakelėse, vandens telkinių pakrantėse. Plinta vegetatyviai.
valgomieji krienai
valgomasis krienas: a – lapas, b – žydinti viršūnė, c – šakniastiebis
849