Krikščionių demokratų sąjunga

Krikščiónių demokrãtų sjunga, 1989–96 Lietuvõs krikščiónių demokrãtų sjunga, 1989–2001 veikusi Lietuvos politinė organizacija, nuo 1992 politinė partija. Įkurta V. Petkaus iniciatyva.

Skelbė siekianti tęsti ir plėtoti 1917–36 veikusios Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) politiką.

LKDP atkūrimą deklaravusi 13 asmenų grupė (kunigas E. Paulionis, P. Šilas, kunigas A. Budrius, P. Gražulis, V. Bogušis, V. K. Kryževičius, A. Macijauskas, V. Petkus, kunigas V. Vėlavičius, K. Momkus, kunigas K. Gražulis, J. Bieliauskienė, V. Keturakis), suburta V. Petkaus iniciatyva, dėl iškilusių esminių nesutarimų pagrindiniais politikos ir tarpusavio santykių klausimais, skilo: 1989 V. Petkaus (oponentų kaltinamo vienvaldžiavimu) šalininkų suvažiavimas įkūrė Krikščionių demokratų sąjungą, jo oponentai atkūrė LKDP.

Krikščionių demokratų sąjunga priešinosi LKDP nepriklausomybės įtvirtinimo strategijai (boikotavo rinkimus į SSRS ir LSSR Aukščiausiąją Tarybą ir kita), bendradarbiavo su LKDP politiniais oponentais – Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva, Lietuvos moterų partija, Lietuvos valstiečių sąjunga (nuo 1994 Lietuvos valstiečių partija) ir kitomis organizacijomis.

Krikščionių demokratų sąjunga kaltino LKDP klerikalizmu ir netolerantiškumu. Sąjungos programoje nebuvo išryškinta nei krikščionių demokratų vertybių sistema, nei krikščioniškosios demokratijos specifika, jos vykdoma politika buvo neįtakinga ir nenuosekli. Krikščionių demokratų sąjunga rėmė Lietuvos nepriklausomybę, demokratijos plėtrą, kartu oponavo Sąjūdžiui (priklausė oponuojančių organizacijų susivienijimui – Lietuvos nepriklausomybės sąjungai), vėliau Tėvynės sąjungai. 1990–95 leido savaitraštį Nepriklausoma Lietuva. Priklausė Europos krikščionių demokratų sąjungai ir Krikščionių demokratų internacionalui, palaikė glaudžius ryšius su daugelio Europos ir buvusios SSRS šalių krikščionimis demokratais. 2001 Krikščionių demokratų sąjunga susivienijo su LKDP.

Turėjo apie 600 narių (2000).

Sąjungai vadovavo taryba ir jos renkama valdyba; atstovavo pirmininkas V. Petkus, jį pavaduodavo valdybos pirmininkas (1991–2001 – K. J. Bobelis).

393