kriminalistinė balistika

kriminalstinė balstika, tesmo balstika, kriminalistinės technikos šaka, tirianti techninius klausimus, susijusius su vykdant nusikaltimą panaudotais šaunamaisiais ginklais. Kriminalistinės balistikos objektai yra įvairių rūšių lengvieji šaunamieji ginklai (pistoletai, automatai, medžiokliniai šautuvai ir kiti), atipiniai ginklai, pagaminti imituojant plunksnakotį, lazdą, skėtį ar kitą daiktą, ginklų dalys, šaudmenys ir jų dalys, medžiagos ir instrumentai, naudoti šaudmenų komponentams gaminti, t. p. šūvio pėdsakai (šūvio suodžiai, sviedinių metalizacijos pėdsakai ginklo vamzdyje), likę ant pažeistų objektų, šovusiojo drabužių, rankų ir ginkle. Kriminalistinė balistika nustato, pvz., šaunamojo ginklo rūšį, sistemą, kalibrą, šūvio nuotolį, kryptį, vietą, šaudmens įėjimo ir išėjimo angą, šaunamojo ginklo numerį (jei buvo panaikintas) ir kita. Kriminalistinėje balistikoje tyrimams naudojami lyginamieji pavyzdžiai, būtini ginklui identifikuoti, lyginamieji mikroskopai, spektrografai, profilografai, profilometrai, ultravioletiniai, infraraudonieji, rentgeno ir gama spinduliai, polimerinės medžiagos. Kriminalistinė balistika susijusi su teismo medicina, kitomis kriminalistinės technikos šakomis (pvz., trasologija). Kriminalistinė balistika pradėta plėtoti 20 amžiaus pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose.