kriminalstinė registrãcija, moksliškai pagrįstų duomenų apie asmenis, daiktus, įvykius ir kitus objektus, susijusius su nusikalstamomis veikomis ar kitais teisės pažeidimais, apskaita, kaupimas, sisteminimas, tvarkymas ir panaudojimas tiriant ir aiškinant nusikalstamas veikas, vykdant nusikaltimų prevenciją.
Kriminalistinė registracija pradėta taikyti baudžiamojoje teisėje. Jos atsiradimas siejamas su būtinumu nustatyti teisiamojo asmens ankstesnio teistumo faktą. Ši aplinkybė (recidyvas) parodydavo asmens pavojingumą visuomenei ir turėjo įtakos bausmės pobūdžiui bei dydžiui. 19 amžiuje pradėjus sudarinėti teistų asmenų sąrašus, registrus, kartotekas daugelyje valstybių buvo atsisakyta iki tol taikyto nusikaltėlių ženklinimo. A. Bertillonas parengė pirmąjį moksliškai pagrįstą kriminalistinės registracijos būdą, kuris buvo panaudotas Paryžiaus policijos prefektūroje. Tai buvo kriminalistinės antropometrijos sistema (vadinama bertijonažu – žodiniu atvaizdu) – žmogaus išorės požymių aprašymas pagal specialią metodiką. Ši sistema buvo taikoma kartu su atpažįstamosios ir matuojamosios fotografijos taisyklėmis. 19 pabaigoje–20 amžiaus pradžioje atsiradęs daktiloskopinės registracijos metodas paplito pasaulyje ir iki 21 amžiaus pradžios buvo pagrindinis anksčiau teistų bei kai kurių kitų asmenų kategorijų registravimo metodas. 20 amžiaus pabaigoje prasidėjo naujas registracijos etapas –deoksiribonukleorūgščių (DNR) duomenų bankų kūrimas. Pagrindiniu tapatybės nustatymo objektu tapo žmogaus genetinis kodas. Kriminalistinėje registracijoje naudojami ir kiti asmens biometriniai duomenys, sudaromi jų sąrašai, registrai, kolekcijos, kartotekos, bankai. Kriminalistinės registracijos duomenys iš pradžių buvo tvarkomi pagal atskirus objektus kaip įskaitos, vėliau pradėti kurti duomenų bankai. Šiuolaikinei kriminalistinei registracijai būdinga bendros informacinės ar kelių tarpusavyje susietų informacinių sistemų teisėsaugos institucijose kūrimas.
LIETUVOJE dauguma kriminalistinių įskaitų tvarkoma Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento duomenų bazėse (anksčiau teistų, ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų, pavogtų transporto priemonių ir kitų) arba Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre. Centre tvarkomos ne tik įvairios kriminalistinės įskaitos (daktiloskopinės, tūtelių ir kulkų, paimtų nusikaltimų vietose, ir kitos), bet ir kaupiamos pagalbinės kriminalistinės kolekcijos (automobilių žibintų stiklų ir atšvaitų, nešaunamųjų ginklų ir kitų), kurios naudojamos atliekant ekspertizes ir kitus tyrimus.
3057