kriologija

kriològija (gr. kryos – šaltis + logos – mokslas), mokslas, tiriantis kriosferos gamtinius objektus ir kriosferoje vykstančius reiškinius bei procesus. Kriologija tiria vandens fizinius, cheminiu ir mineraloginius pakitimus dėl neigiamos temperatūros, įvairias ledo formas (atmosferos ledą, sniego dangą, požeminį ledą, vandens baseinų ledą, ledynus). Skirstoma į glaciologiją (tiria visas ledo formas) ir geokriologiją (tiria kriolitozoną). Kriologijos terminą 1923 sukūrė A. B. Dobrowolskis (Lenkija); jis apibūdino kriologiją kaip mokslą apie gamtinį ledą. Vėliau kriologiją plėtojo V. Vernadskis, M. Sumginas, P. Šumskis, P. Švecovas (Rusija), L. Lliboutry (Prancūzija), J. R. Mackay (Kanada), A. L. Washburnas (Didžioji Britanija), T. L. Péwé (Jungtinės Amerikos Valstijos).