kriostatas

kriostãtas (gr. kryos – šaltis + statos – stovintis), įrenginys, kuriame sudaroma žema (90–0,3 K) ar superžema (T<0,3 K) temperatūra ir atliekami fizikiniai tyrimai arba pastovioje žemoje temperatūroje laikomi objektai. Tokia temperatūra gaunama naudojant šaldomuosius mišinius, suskystintas ar sukietintas dujas. Kriostatai skirstomi pagal aušinimą ar temperatūros palaikymo procesą, pagal naudojamą šaldomąjį mišinį. Yra kriogeninio skysčio garų siurbimo kriostatai, helio izotopo ³He tirpinimo izotope ⁴He kriostatai, kristalizaciniai ³He izotopo kriostatai, magnetinio aušinimo, arba adiabatinio išmagnetinimo, kriostatai. Paprasčiausias kriostatas sudarytas iš dviejų Dewaro indų. Vidiniame inde yra skystasis helis, išoriniame – skystasis azotas. Siurbiant suskystintų dujų garus galima gauti tokius temperatūros intervalus: 90–55 K (siurbiant skystą deguonį), 78–63 K (azotą), 27–24,5 K (neoną), 20,4–1,0 K (vandenilį), 4,2–1,0 K (⁴He), 1–0,3 K (³He). Helio siurbimo kriostatai naudojami šiluminiai ekranai su pagalbiniu šaltnešiu (pvz., azotu) arba helio garų srautas. ³He garų siurbimo kriostatų ekranas yra ⁴He garų vonia. ³He tirpinimo ⁴He izotope kriostato veikimas grindžiamas tuo, kad tirpalo entalpija 1 moliui mišinio yra gerokai didesnė negu koncentruoto ³He. ³He tirpstant ⁴He izotope, kai slėgis pastovus, sugeriama šiluma.