kriptà (gr. kryptē – slapta vieta), požeminė bažnyčios patalpa garbingiems asmenims laidoti, relikvijoms laikyti. Įrengiama bažnyčioje po koplyčia, presbiterija arba centrinės navos ir transepto susikirtimo vietoje. Būna įvairaus plano, kelių navų. 6 a. aplink kriptą imta kalti siaurus koridorius, 7 a. jie praplėsti į platesnę erdvę maldininkams (susiformavo konfesijos tipo kriptos). Italijoje 10–12 a. didesnėse bažnyčiose, daugiausia katedrose, po presbiterija būdavo skliautuotų, paremtų kolonomis kriptų, kurios sudarė požemines kelių navų halines koplyčias. Būdinga romaninei architektūrai.
2161