kristalnė struktūrà, bendras uolienos struktūros pavadinimas; nurodo, kad visi uolieną sudarantys mineralai yra kristaliniai (nėra stiklo masės, mikrolitų). Kristalai būna glaudžiai išsidėstę erdvėje, matomi plika akimi arba per lupą. Kristalinė struktūra apibūdinama pagal grūdelių dydį, jų pavidalą ir suaugimų pobūdį.
Pagal grūdelių dydį skiriama itin smulkiagrūdė (mažiau nei 0,3 mm), smulkiagrūdė (0,3–1 mm), vidutingrūdė (1–5 mm), stambiagrūdė (5–10 mm) ir itin stambiagrūdė (daugiau kaip 10 mm) kristalinė struktūra. Jei uolieną sudaro vienodo dydžio kristalai, ji yra tolygiai grūdėta, jei skirtingo – įvairiagrūdė; galimi įvairaus grūdelių dydžio deriniai (vidutiniškai smulkiagrūdė, stambiai vidutingrūdė ir kita). Dažniausiai vyraujantis grūdelių dydis įvardijamas antruoju termino dėmeniu (pvz., nurodant, jog struktūra yra smulkiai vidutingrūdė, turima omenyje, kad vidutinio dydžio grūdelių yra daugiau). Kai pagrindinėje uolienos masėje būna daug didesnių atskirų grūdų, struktūra vadinama porfyriška (porfyriškoji struktūra); stambesni kristalai vadinami fenokristalais.
Pagal kristalų erdvinį pasiskirstymą uolienoje kristalinė struktūra būna tolygioji ir netolygioji.
Pagal išsikristalizavusių grūdelių formą skiriama idiomorfinė (visi uolieną sudarantys grūdeliai taisyklingi), hipidiomorfinė (taisyklingų grūdelių tik dalis), alotromorfinė (visi grūdeliai netaisyklingi, atsitiktinio pavidalo).
Pagal grūdelių suaugimo pobūdį (priklauso nuo jų kristalizavimosi sąlygų, mineralų išsiskyrimo iš magmos sekos ir kitų veiksnių) skiriama simplektitinė, arba suaugimo (susidaro, kai kelių mineralų kristalai būna suaugę tarpusavyje, o grūdelių kiekis yra panašus; tokia struktūra kartais susidaro vienalaikės mineralų kristalizacijos arba kietųjų tirpalų skilimo metu), poikilitinė, arba įaugimo (susidaro, kai vieno mineralo mažesni kristalai būna įaugę į kito mineralo stambesnį kristalą), ir apaugimo, arba vainikinė (susidaro, kai vienas mineralas apauga kitą) struktūra.
1417