kristãlų chèmija, mokslas, tiriantis atomų išsidėstymą kristaluose ir cheminius ryšius tarp atomų, kristalinių medžiagų fizikinių ir cheminių savybių priklausomybę nuo jų struktūros ir cheminės sudėties. Medžiagos kristalinės struktūros susidarymas grindžiamas termodinaminiu principu, kuris teigia, kad stabiliausias darinys, kai kristalizacijos sąlygos (pvz., slėgis ir temperatūra) nesikeičia, yra toks, kurio laisvoji energija mažiausia. Kristalų chemija remiasi klasikine ir kvantine cheminio ryšio teorija, kristalinių darinių energijos skaičiavimais, simetrijos grupių teorija, kristalinių medžiagų struktūros eksperimentiniais tyrimais. Medžiagų kristalinė struktūra apibūdinama kristalo gardelės elementariojo narvelio parametrais, kristalo erdvinės simetrijos grupe, atomų koordinatėmis, atstumais tarp atomų, būdingomis atomų grupėmis bei atomų šiluminiais virpesiais. Kristalų struktūra tiriama rentgenostruktūrine analize, elektronografija, neutronografija. Pagal vyraujantį cheminį ryšį tarp atomų kristalai skirstomi į joninius (pvz., natrio chlorido), kovalentinius (pvz., deimanto), metališkuosius (metalų ir intermetalinių junginių) ir molekulinius (pvz., parafino). Daugelyje kristalinių darinių (grafito, molibdeno sulfido, molekuliniuose kristaluose) yra kelių tipų cheminiai ryšiai. Organiniuose molekuliniuose kristaluose atomai į molekules yra susijungę tvirtais kovalentiniais ryšiais, molekules tarpusavyje sieja silpnos van der Waalso jėgos. Kristaliniai dariniai, kuriems būdingi kelių tipų cheminiai ryšiai, vadinami heterodesmetiniais, vieno tipo – homodesmetiniais. Kristalų chemijos tyrimais naudojamasi sisteminant medžiagas, remiantis kristalų chemijos dėsniais sukurta daug įvairių medžiagų, tarp jų kvazikristalinių ir nanostruktūrinių.
Kristalų chemija, kaip mokslas, susiformavo 20 a. pradžioje, pradėjus rentgeno spinduliais tirti medžiagas. 1918–19 M. Bornas ir Alfredas Landé (Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos) apskaičiavo joninių kristalų energiją, 20 a. 3 dešimtmetyje L. Paulingas, V. M. Goldschmidtas atliko svarbių morfotropijos, izomorfizmo, polimorfizmo srities tyrimų, išplėtojo tankiosios atomų sanglaudos kristaluose teoriją (L. Paulingas).