taškiniai kristalų defektai – priemaišiniai atomai: a – kristalo gardelės mazguose (žymimi žalia spalva), b – tarpmazgiuose (ruda spalva)
linijinis kristalo defektas – kraštinė dislokacija (mėlyna spalva žymimi kristalo atomai)
kristãlų defèktai, monokristalų periodinės struktūros pažeidimai. Paprasčiausi, taškiniai, kristalų defektai yra neužpildytas mazgas (vakansija) arba papildomas atomas, įsiterpęs tarp gardelės eilių; atsiranda dėl gardelės šiluminių virpesių arba dėl priemaišos atomų, įsiterpiančių augimo metu. Į laisvą vietą (vakansiją) pasislenka aplinkiniai atomai, o papildomas atomas išstumdo gretimus, todėl atomų eilės išsikraipo. Linijiniai kristalų – kraštinės ir sraigtinės dislokacijos (kristalo viduje pasibaigusi arba išsikraipiusi atomų plokštuma); plokštuminiai – kristalo sričių, pasuktų viena kitos atžvilgiu, kristalitų ribos; tūriniai (trimačiai) kristalų defektai heterogeniniai intarpai – makroskopinio dydžio (nuo 10–5 mm iki kelių mm) kitos fazės intarpai; dvyniai, sanglaudos defektai, blokų ribos; uždaros ir atviros poros, įtrūkiai. Dislokacijos atsiranda spaudžiant ar kitaip deformuojant kristalą, taip pat netolygiai kristalizuojantis medžiagai.
Dislokacijos kristale gali judėti; į laisvas gretimas vietas peršoka atomai arba jų eilės ir atrodo, kad kristalu keliauja pats defektas. Defekto klajojimą sukelia išorinis poveikis ir gardelės įtempiai defekto vietoje. Dislokacijų tankis gali keistis nuo 0 iki 1012 cm2 ir priklauso nuo kristalų auginimo būdo, mechaninio poveikio (pjovimo, šlifavimo, poliravimo), kai labai padidėja taškinių defektų skaičius. Dislokacija gali patekti į kristalo paviršių ir sudaryti vieno atomo dydžio pakopą. Kristalų defektai keičia medžiagos mechanines, magnetines, optines ir kitas savybes.