kristalų fizika

kristãlų fzika, kietojo kūno fizikos šaka, tirianti kristalų ir kitų kietųjų terpių fizikines savybes, jų kitimą nuo išorinio poveikio. Tiria fizikinius reiškinius, būdingus anizotropinėms terpėms (kristalų optika, kristalų akustika), ir reiškinius, būdingus izotropinėms terpėms (pvz., elektrinį laidumą, tamprumą), t. p. kristalo augimą, kristalo savybių kitimą dėl sandaros ar kristalo gardelės sąveikos jėgų kitimo, įvairius kristalo defektus (pvz., dislokacijas, sanglaudos defektus, spalvinius centrus), jų poveikį kristalo fizikinėms savybėms (plastiškumui, atsparumui, elektriniam laidumui, liuminescencijai ir kitoms). Vienas kristalų fizikos uždavinių – norimų savybių kristalinių medžiagų kūrimas. Kristalų fizikinės savybės tiriamos rezonansiniais, akustiniais, optiniais, difrakciniais tyrimo metodais. Duomenų analizei pasitelkiamas matricinis ir tenzorinis skaičiavimas, grupių teorija. Kristalų fizika glaudžiai siejasi su kristalų chemija.