Kristijonas Donelaitis (dailininkas E. Varnas. Donelaitis tarp būrų, tušas, 1963, © LATGA, 2020)
Doneláitis Kristijonas 1714 01 01Lazdynėliai (apie 5 kilometrai į rytus nuo Gumbinės, nuo 1945 Gusevo rajone, Kaliningrado sr.) 1780 02 18Tolminkiemis (nuo 1946 rusų Čistyje Prudy, Kaliningrado sr.), lietuvių poetas, evangelikų liuteronų kunigas. Lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Kūrybai būdinga baroko literatūros ir Šviečiamojo amžiaus literatūros bruožai. 1740 baigė Karaliaučiaus universiteto Evangelikų liuteronų teologijos fakultetą, lankė lietuvių kalbos seminarą. 1740–42 Stalupėnų mokyklos kantorius, 1742–43 rektorius. Nuo 1743 Tolminkiemio klebonas. Pastatydino mokyklą, klebonų našlių namą, perstatė kleboniją, bažnyčią. Be poezijos, kūrė muzikines kompozicijas, gamino klavyrus (ir fortepijoną), barometrus, termometrus, mikroskopus, veisė sodą.
Pasakėčios
Parašė 6 pasakėčias: Lapės ir gandro česnis, Rudikis jomarkininks, Šuo Didgalvis, Pasaka apie šūdvabalį, Vilks provininks, Aužuols gyrpelnys (apie 1750–60, M. L. Rėza paskelbė rinkinyje Aisopas 1824). Tai pirmieji originalūs šio žanro kūriniai lietuvių literatūroje. Be ezopinių, K. Donelaitis naudojo tautosakinius ir originalius siužetus; pasakėčioms būdinga emocingumas, ilgi moralai.
Poema „Metai“
Svarbiausias kūrinys – poema Metai (apie 1760–75). Išliko dviejų pirmųjų dalių autografai ir visų dalių J. Hohlfeldto nuorašas (saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute). Ciklo dalis – Pavasario linksmybės, Vasaros darbai, Rudenio gėrybės ir Žiemos rūpesčiai – M. L. Rėza kiek patrumpino, paredagavo, sujungė į vieną kūrinį ir pavadinęs Metais 1818 išleido kartu su vertimu į vokiečių kalbą. Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas. Joje K. Donelaitis sukūrė ryškių baudžiauninkų paveikslų, kaimo buities, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių, pirmuosius lietuvių literatūroje groteskiškus dvarininkų šaržus, nevengė hiperbolizavimo, satyros, burleskos, humoro. K. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą, dorą, žadino lietuvininkų (būrų) tautinę savimonę, tautiškumą gretino su dorybėmis. Poemai būdinga krikščioniška pasaulėjauta, didaktika, sodri, žodinga kalba; parašyta antikizuotu unikaliu (toniniu ir metriniu) hegzametru pėdoje kirčiuojant tik ilgą skiemenį. 1977 kūrinys įtrauktas į UNESCO Europos literatūros šedevrų sąrašą.
Kitas kūrybinis palikimas
K. Donelaitis sukūrė eiliuotą pasakojimą Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą, eilėraščių vokiečių kalba (žinomi trys). Išliko K. Donelaičio laiškai J. Jordanui (1777, 1 lietuvių, 1 vokiečių kalba), įrašai gimimo metrikų knygose (1743–54, 1757–70, 1774–79, vokiečių kalba), žemių separacijos bylos dokumentai (1775–78), mokyklų vizitacijos, bažnyčios statybos, parapijos administravimo raštai (1756–67), autobiografinio ir dalykinio pobūdžio Žinios (1773–79), skirtos būsimam Tolminkiemio klebonui, brošiūra apie separacijos naudą (1769, vertimas iš vokiečių kalbos).
Metai išversti į anglų, armėnų, baltarusių, čekų, graikų, gruzinų, ispanų, italų, latvių, lenkų, olandų, prancūzų, rusų, švedų, ukrainiečių, vengrų ir vokiečių kalbas.
Įamžinimas
Sukurtas dokumentinis filmas Ruduo Tolminkiemyje (1988, režisierius J. Sabolius). F. O. Tetzneris Mažosios Lietuvos archyvuose surado daug K. Donelaičio įrašų, nustatė K. Donelaičio charakterio bruožus, surado tėviškę Lazdynėlius, tvirtino, kad poetas palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje (ne šventoriuje). Tolminkiemyje įkurtas Donelaičio memorialinis muziejus. 2005 įsteigta tarptautinė Kristijono Donelaičio premija Lietuvos ir Kaliningrado srities kultūros veikėjui. K. Donelaičio autografai 2013 įtraukta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą Pasaulio atmintis, saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. 2014 UNESCO buvo paskelbti K. Donelaičio metais.
Paminklas Kristijonui Donelaičiui senosiose Bitėnų kapinėse (2003, architektai M. ir M. Purvinai)
298
R: Kristijono Donelaičio rankraščiai / sud. L. Gineitis Vilnius 1955; Raštai Vilnius 1977; Raštai 4 t. Vilnius 2015–22. L: J. Kabelka Kristijono Donelaičio raštų leksika Vilnius 1964; E. Lebedienė Kristijono Donelaičio bibliografija Vilnius 1964; V. Kuzmickas Kristijonas Donelaitis Vilnius 1983; L. Gineitis Kristijonas Donelaitis ir jo epocha Vilnius 1990; A. Jovaišas Kristijonas Donelaitis: Gyvenimas ir kūryba Kaunas 1992; Egzodo Donelaitis. Lietuvių išeivių tekstai apie Kristijoną Donelaitį / sud. M. Vaicekauskas Vilnius 2001; Iš vokiškųjų raštų apie Kristijoną Donelaitį / sud. L. Gineitis Vilnius 2002; D. Dilytė-Staškevičienė Kristijonas Donelaitis ir Antika Vilnius 2005, Kristijono Donelaičio pasakėčios Vilnius 2014.