Kristinà (Cristina) 1626 12 17Stokholmas 1689 04 19Roma, Švedijos karalienė (1632–54). Vazų dinastijos. Gustavo II Adolfo duktė. Iki 1644 už mažametę Kristiną valdė Regentų taryba, vadovaujama kanclerio A. Oxenstiernos. Kristina įgijo itin gerą išsilavinimą. 1644 paskelbta pilnamete, 1650 karūnuota. Ribodama aristokratijos įtaką ieškojo sąjungininkų įvairiuose sluoksniuose – dalijo valstybines pareigas, titulus, bajorystę. Siekė kuo greičiau baigti Trisdešimties metų karą (1618–48).
Kristina (aliejus, 17 a., dailininkas Sébastienas Bourdonas, Nacionalinis muziejus Stokholme)
Domėjosi mokslu, filosofija ir teologija. Garsėjo kaip dosni mokslo ir meno globėja, Kristiną supo daug žymių asmenybių (R. Descartes’as, H. Grotius ir kiti). 1649 sosto įpėdiniu pripažino pusbrolį Karolį Gustavą. 1654 sosto atsisakė ir išvyko iš Švedijos. Briuselyje slapta, o 1655 Innsbrucke iškilmingai priėmė katalikybę. Apsigyveno Romoje. Bandė dalyvauti tarptautiniame politiniame gyvenime – 1657 siekė Neapolio, 1668 (Jonui Kazimierui abdikavus) – Abiejų Tautų Respublikos sosto. Vėl subūrė aplink save daug mokslininkų ir menininkų (1690 jie įkūrė Arkadijos akademiją).
Sukaupė vertingų paveikslų, monetų, knygų, rankraščių rinkinių. Literatūros kūrinių (A. Strindbergo drama, 1901) bei kino filmų (režisierius R. Mamoulianas, pagrindinį vaidmenį atliko G. Garbo, 1933) herojė.