Kazlauskáitė Kristina 1953 02 13Kaunas, lietuvių teatro aktorė. 1975 baigė Lietuvos konservatoriją (I kurso vadovas V. Čibiras, II–IV kurso vadovė D. Tamulevičiūtė, specialybės pedagogė I. Bučienė). 1975–2007 Jaunimo teatro Vilniuje aktorė, vėliau vaidino šiame ir kituose Vilniaus teatruose. Raiškių dramatiškų vaidmenų sukūrė E. Nekrošiaus (Milda – G. Kanovičiaus Katė už durų 1980, Džuljeta – K. Antanėlio Meilė ir mirtis Veronoje 1982, libretas S. Gedos, Zaripa – Ilga kaip šimtmečiai diena 1983, pagal Č. Aitmatovą), A. Latėno (Arkadina – A. Čechovo Žuvėdra 1991, Karalienė Elzbieta – W. Shakespeare’o Ričardas III 2000) spektakliuose.
Kristina Kazlauskaitė
K. Kazlauskaitė. Džuljetos vaidmuo K. Antanėlio roko operoje Meilė ir mirtis Veronoje (1982, libretas S. Gedos, režisierius E. Nekrošius, scenografas A. Jacovskis, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė N. Gultiajeva, © LATGA, 2020)
Svarbesni komediniai vaidmenys: Šacė (Károly Szakonyi Televizijos trukdymai 1975, režisierė I. Bučienė), Petronėlė (Žemaitės Trys mylimos 1979, režisierius G. Padegimas), Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž (Colino Higginso, J.‑C. Carrière’o Haroldas ir Modė 1983, režisierė D. Tamulevičiūtė), Antanina (R. Blaumanio Siuvėjų dienos Silmačiuose 1993, režisierius P. Gaidys), Nadia (Perpetuum mobile 1998, pagal A. Čechovą, režisierius R. Vilkaitis). Sukūrė vaidmenų kino (Mokytoja – Riešutų duona 1977, režisierius A. Žebriūnas, Palmyra – Jo žmonos išpažintis 1983, režisierius A. Grikevičius, Gydytoja – Žvėris, išeinantis iš jūros 1992, režisierius V. Žalakevičius, Vilma – Ir visi jų vyrai 2019, režisierius Donatas Ulvydas) ir televizijos (Nina – Dičiaus karjera 1980, pagal T. Tilvytį, režisierius B. Bratkauskas) filmuose, televizijos laidose (Dviračio šou, nuo 2002, nuo 2017 rodoma pavadinimu Dviračio žinios) ir serialuose, režisavo spektaklių (Principas 2020, pagal A. Čechovą). Gedimino ordino Karininko kryžius (2003).
1706