kritinis realizmas

krtinis realzmas, filosofijos kryptis. Susiklostė 19 amžiaus pabaigoje Europoje. Siekė epistemologiškai pagrįsti objektyvios tikrovės realumą. Kritinio realizmo atstovai tęsė I. Kanto kriticizmą; neigė dogmatinį realizmą, kuris postulavo išorinio pasaulio objektyvumą. Didelę reikšmę teikė objekto ir jo vaizdinio skyrimui – atmetė atspindžio teoriją ir plėtojo atitikimo sampratą. A. Riehlis, E. Becheris, G. Schwarzas ir kiti laikėsi trancendentalinio požiūrio – žinojimas yra objektyviai pagrįstas, bet daiktiškumą kuria sąmonė. W. Wundtas, O. Külpe ir jų sekėjai analizavo informacijos apie realybę perėmimo psichologinius mechanizmus. Kritinio realizmo ontologija nevienareikšmė, joje daugiausia gamtotyros, materializmo elementų. Greta empirinio pasaulio teigiamas idealių esmių, aukščiausiosios realybės egzistavimas. Angliškasis kritinis realizmas (A. Pringle’is-Pettisonas, D. Hixas ir kiti) plėtojo teistines pažiūras. Jungtinių Amerikos Valstijų kritinis realizmas atsirado 20 amžiaus trečiajame dešimtmetyje kaip neorealizmo kritika (svarbiausi atstovai R. W. Sellarsas, J. B. Prattas, A. O. Lovejoy, D. Drake’as, A. K. Rogersas, Ch. A. Strongas, G. Santayana, M. Mandelbaumas). Jo atstovai atmetė neorealistų idėją, kad objektas yra imanentiškas sąmonei ir suvokiamas akimirksniu. Teigė, kad bet koks sąmonės turinys turi būti nagrinėjamas kaip sudėtingo pažinimo proceso, subjekto ir objekto ilgos sąveikos rezultatas. Tyrinėjo jutiminį pažinimą, reabilitavo tiesos, kaip žinojimo ir daikto atitikimo, koncepciją. Žinojimo adekvatumą garantuoja objekto, idealių pažinimo struktūrų (esmių) ir jutiminių duomenų darna. Esmės yra pažinimo subjekto ir objekto tarpininkai. Jos, kitaip nei objektai, yra betarpiškai patikimos. A. O. Lovejoy laikėsi epistemologinio dualizmo, teigė, kad empiriniai klausimai negali būti atskirti nuo metafizinių. Jis ir M. Mandelbaumas tyrinėjo ir idėjų istoriją, istorinio pažinimo problemas. Kritinio realizmo idėjas plėtoja materializmas, natūralizmas, realizmo įvairios kryptys. Kritinio realizmo principai taikomi religijos filosofijoje (A. Wentzlis, K. Cotenas, A. Peacocke’as ir kiti), socialiniuose moksluose (A. Sayeris ir kiti), ekonomikoje (G. Hodgsonas, T. Lawsonas, F. Lee.

L: Essays in Critical Realism London 1920; A. Peacocke Intimations of Reality: Critical Realism in Science and Religion Notre Dame 1984; Critical Realism: Essential Readings London 1998.