kritulia, iš atmosferos krintantys arba žemės paviršiuje susidarantys vandens lašai ir ledo kristalai.
Iš debesų ima kristi tada, kai lašai ar ledo kristalai pasidaro stambūs ir nepajėgia išlikti pakibę. Krinta dulksna, lietus, sniegas, sniego kruopos ir grūdai, kruša, ledo adatos ir kristalai. Krituliai būna ištisiniai ir liūtiniai. Ištisiniai krituliai – didelėje teritorijoje ilgai trunkantys mažo intensyvumo lietus, sniegas ar šlapdriba, iškrintantys iš sluoksninių lietaus ir aukštųjų sluoksninių debesų; dažniausiai susiję su šiltaisiais atmosferos frontais. Liūtiniai krituliai (dar vadinami konvekciniais) – intensyvūs (0,08–0,10, kartais 1–2 mm/min) trumpi lietūs, sniegas, sniego kruopos ir kruša, iškrintantys iš storų kamuolinių lietaus debesų; dažnai juos lydi perkūnija, škvalas, viesulas. Dulksna iškrinta iš sluoksninių ir sluoksninių kamuolinių debesų esant pastoviai oro masės stratifikacijai; krinta lėtai (intensyvumas mažiau kaip 0,01 mm/min).
kruša
Žemės paviršiuje krituliai (priežeminiai hidrometeorai) susidaro drėgnam orui susilietus su šaltu paviršiumi. Rasa susidaro kondensuojantis ore esantiems vandens garams, kai paviršiaus temperatūra nukrinta žemiau rasos taško. Skysta apnaša susidaro ant vertikalių šaltų paviršių vykstant šilto ir drėgno oro advekcijai. Jei paviršiaus temperatūra nukrinta žemiau nulio, vandens lašeliai ir garai virsta ledo kristalais, susidaro šarma, kieta apnaša. Rasa ir šarma dažniausiai susidaro šiltuoju metų laiku, naktimis. Kai oro temperatūra žemesnė kaip –15 °C, susidaro purus kristalinis šerkšnas (vandens garai sublimuojasi į ledo kristalus), kai oro temperatūra nuo –2 iki –7 °C, – grūdėtasis šerkšnas (peršaldyti rūko lašeliai virsta sniego pavidalo nuosėdomis). Lijundra – iki kelių centimetrų storio ledo sluoksnis ant žemės paviršiaus arba priešvėjinėje įvairių daiktų (medžių, laidų) pusėje, susidaręs nukritus dulksnai arba lietui (kartais šlapiam sniegui) ant paviršiaus, kurio temperatūra neigiama. Prasidėjus lijundrai ledo sluoksnio paviršiuje dar ir sublimuojasi vandens garai.
vienas kritulių matavimo prietaisų
Krituliai matuojami kritulmačiais. Kritulių kiekiu laikomas vandens sluoksnis (jo storis milimetrais, centimetrais), kuris susidarytų ant horizontalaus ir nepralaidaus paviršiaus per tam tikrą laiką – parą, mėnesį, metus. Kritulių kiekis – svarbus klimato rodiklis. Vietovės klimatui apibūdinti skaičiuojamos daugiametės vidutinės kritulių sumos kiekvieną mėnesį ar vidutiniškai per metus. Nustatomas kritulių intensyvumas (milimetrais per laiko vienetą), kritulių trukmė, kiti rodikliai. Nuo kritulių pasiskirstymo ir jų kitimo per metus priklauso dirvodaros procesai, augalų ir gyvūnų gyvavimas, žmonių ūkinė veikla. Žemėje per metus iškrinta vidutiniškai apie 1000 mm kritulių; daugiausia (10 000–12 000 mm) ten, kur drėgniems oro srautams kelią pastoja kalnai (Indija, Kamerūnas, Havajai), mažiausiai – dykumose (Sudano dykuma, Kalaharis, Atacamos dykuma).
Lietuvoje
Lietuvoje per metus vidutiniškai iškrinta 675 mm kritulių (Lietuvos klimatas). Didžiausias kritulių kiekis užregistruotas 1985 05 31 Aunuvėnuose (Kelmės rajono savivaldybės teritorija) – per dvi valandas iškrito 115,2 mm kritulių (mėnesio norma apie 50 mm). 1993 04 24 Vilniuje per 1 val. 25 min. iškrito 62,5 mm kritulių. Mažiausias mėnesio kritulių kiekis (0 mm) užregistruotas 2019 04 Alytuje, Biržuose, Dotnuvoje, Naujojoje Akmenėje, Nidoje, Radviliškyje, Raseiniuose ir Tauragėje.
2013 01 01–2023 03 laikotarpio kritulių kiekio per mėnesį suvestinė