Kriūkai

Krikai, miestelis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, 30 km į šiaurės rytus nuo Šakių prie Joginiškių, Nemuno kairiajame krante; seniūnijos centras. 214 gyventojų (2021). Rytiniu pakraščiu teka Pietvė, per Kriūkus – Jotulė. Kriūkai įsikūrę Panemunių regioniniame parke. Baldų gamybos bendrovė (Fleming baldai). Miestelio planas linijinis. Dviaukštis mūrinis grūdų sandėlis (magazinas, 19 a. vidurys; stogas perdengtas 20 a. antroje pusėje). Miestelio pietiniame pakraštyje yra Joginiškių piliakalnis.

Kriūkų herbas

Istorija

1589 minimas J. Krukavičiaus dvaras. Jotulės kairiajame krante 1593 buvo pastatytas Bagdono Sapiegos Svetošino dvaras. 17 a. vietovę valdė J. Kulvinskas, 19 a. – baronai Rönne’s. Nuo 19 a. vyko turgūs. Nuo 1867 Kriūkai – Svetošino, 1919–50 – Paežerėlių valsčiaus centras. Spaudos draudimo laikais pro Kriūkus iš Prūsijos buvo gabenama lietuviška spauda, valsčiuje veikė 24 knygnešiai. 1936 įsteigta Lloydo bendrovės upių laivų statykla. Nuo 20 a. pradžios veikė marijavitų religinė bendruomenė; 1920 pastatyta jų bažnyčia (1956 sovietų valdžios uždaryta, 2005 privačių asmenų nugriauta). 20 a. 3–4 dešimtmetyje dirbo marijavitų dvasininkas A. Tulaba (1873–1944, nuo maždaug 1936 vyskupas; palaidotas Kriūkuose).

Kriūkai. Grūdų sandėlis (magazinas)

Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 nužudyta apie 80 Kriūkų žydų (vyrai – prie Šakių, moterys ir vaikai – prie Zapyškio). Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai. Sovietų valdžia 1940–41 ir 1944–53 iš Kriūkų apylinkės ištrėmė 260 žmonių. Kriūkai buvo apylinkės centras (nuo 1950), kolūkio centrinė gyvenvietė. 1991 patvirtintas miestelio herbas.

1827 buvo 129, 1882 – 296, 1902 – 630, 1923 – 345, 1959 – 543, 1970 – 433, 1979 – 381, 1989 – 379, 2001 – 371, 2011 – 291 gyventojas.

Kriūkai

1990