krvis, baltų vyriausiasis žynys. 1326 aprašė Petras Dusburgietis. Pasak jo, krivis gyveno prūsų svarbiausioje šventvietėje Romovėje (Romuvoje). Nadruvoje, jo klausę ne tik prūsai, bet ir lietuviai, kitos Livonijoje gyvenančios gentys.
Krivis galėjęs matyti mirusiuosius, nematęs nupasakoti įkapes (kokie buvę mirusiojo drabužiai, ginklai, žirgai, šeimyna), kokius apsilankymo namuose ženklus mirusysis paliko. J. Długoszas, rašydamas apie šv. Adalberto misiją, pasakoja, kad už krivio įsakymų nevykdymą kiekvienam žmogui grėsė mirties bausmė ir kad šv. Adalbertas Prūsijoje buvo nužudytas krivio ir kitų žynių nurodymu.
1529 S. Grunau rašė, kad krivis krivaitis (crywen kirwayto, crywo cyrwaito, criwen kirwaito) atskleisdavo žmonėms dievų valią, prižiūrėdavo dievų būstą pagrindinės šventvietės Rikojoto šventame ąžuole, aukodavęs dievams, padedamas vaidilučių tvarkydavęs visą prūsų gyvenimą. 16 a. autoriai mini žynį Brutenį, kuris buvęs krivis krivaitis, Rikojote įsteigęs būstą Patului, Patrimpui, Perkūnui ir sau. V. Ivanovo ir V. Toporovo nuomone, junginys Krivė-Krivaitis galėjo apibūdinti legendinius prūsų brolius dvynius Videvutį ir Brutenį (karalių ir žynį). G. Beresnevičius mano, kad Petro Dusburgiečio aprašytasis krivis turėjo sakralinę, ne pasaulietinę valdžią, o Romovėje veikiausiai buvęs orakulas, kurio, kaip žinančio dievų valią, visos aplinkinės gentys klausydavusios.
krivis. Laisvės paminklo Rygoje (skulptorius Kārlis Zāle, 1935) fragmentas: skulptūrų grupė Šviesuoliai (centre – senovės Latvijos krivis, laikantis krivūlę)
2781