krivūlė

krivūlės

krivlė, simbolinė lazda žmonėms į sueigą (kuopą) šaukti (20 a. pirmoje pusėje lazdą pakeitė raštas).

Daryta iš kadagio, beržo, ąžuolo, lazdyno kreivai išaugusio kamieno, šakos, šaknies; kartais būdavo tiesi su tam tikrais ženklais. Atsirado susidarius kaimo bendruomenei.

Pirmą kartą kaip krivio ženklas 1326 minima Petro Dusburgiečio.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais ir vėliau – 19–20 a. – krivūlė buvo pareigūno (krivio, kaimo seniūno, viršaičio) valdžios ženklas. Krivūlę kaimynas perduodavo kaimynui, kol apėjusi ratą ji grįždavo pas siuntėją – taip kviesta į sueigą (kuopą) reikalams aptarti. Krivūlė kaimą apeidavo per 2–3 dienas ar greičiau.

19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje į įskeltą krivūlės galą būdavo įspraudžiamas rašytinis šaukimas į sueigą ar koks nors norimas paskelbti pranešimas. Nustojus nešioti lazdą 20 a. pirmoje pusėje krivūle vadintas raginamasis raštas, šaukimas, įsakymas, siuntinėtas pakiemiui kaip ir krivūlė. Krivūlę siuntinėjo 1935–36 Suvalkijos valstiečių streiko vadovai, ragindami nevežti į turgų žemės ūkio produktų.

2273