Kroãtijos architektūrà
Iki 15 amžiaus
Kroatijos dabartinėje teritorijoje išliko senovės romėnų statinių: Puloje – triumfo arka (29–27 pr. Kr.), amfiteatras (1 a.), Splite – Romos imperatoriaus Diokleciano rūmų kompleksas (4 a. pradžia); jis su Splito istoriniu centru – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1979).
Diokleciano rūmai Splite (4 a. pradžia)
Išliko bizantiškosios architektūros pavyzdžių (vyskupo Eufrazijaus bazilika Poreče, 6 a.; bazilika ir istorinis Porečo centras – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1997). 9–10 a. statytos nedidelės, vieno kupolo skliautuotos bažnyčios su rustika (Šv. Barboros Trogire, Šv. Donato Zadare, Šv. Kryžiaus Nine), daugelis jų pastatyta ant ankstesnių pastatų liekanų. Statytos ir didesnės bazilikos (Knine, Biograd na Moru ir Bribire). 10–12 a. Dubrovnike susiformavo unikali urbanistinė struktūra (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1993) – senamiestis apjuostas dvieile akmenų siena su bokštais ir bastionais. Feodalizmo laikotarpiu Splite Diokleciano mauzoliejus perstatytas į katedrą, pastatyta keliaaukščių romaninių ir gotikinių statinių (11 amžius).
Pagal Vidurio Europos pavyzdžius plėsti senieji miestai (Porečas, Pula, Rijeka, Senjis, Cresas, Osoras, Krkas, Rabas) ir statyti nauji įtvirtinti (Grič-Zagrebas, 1266, Kaptol-Zagrebas, 1387). Istrijoje ir Kvarnere statytos romaninės stačiakampio plano bažnyčios ir bazilikos (benediktinų bažnyčia, Šv. Jono bazilika, abi Rabe, 1060, Švč. Mergelės Marijos, 1105, Šv. Krševano, 1175, Šv. Anastazijos, 1285, bazilikos; visos Zadare), romaniniai gyvenamieji namai (Poreče, 1252). Trogire gyvenamieji namai, rūmai, visuomeniniai pastatai statyti derinant romaninės ir gotikinės architektūros elementus (Radovano katedra, 1240).
13 a. pabaigoje pastatyta gotikinių bažnyčių Puloje ir Poreče, 14–15 a. – Zagrebe (Šv. Stepono koplyčia, Zagrebo katedra, pradėta 1263, Šv. Morkaus bažnyčia).
15–17 amžius
fortas Bokar Dubrovnike (pradėtas 1461, architektas Michelozzo di Bartolomeo)
15–16 a. Šiaurės Kroatijos architektūroje vyravo gotikinis stilius. Pakrantės regione nuo 15 a. renesanso elementai susipynė su gotikiniais. Dubrovnike pastatyti Kunigaikščių (1441, architektas O. de la Cava ir kiti, atstatyti 1667–1739) ir Sponza (pradėti 1516) rūmai, suprojektuotas Didysis fontanas (1438, architektas O. de la Cava), Šibenike pastatyta Šv. Jokūbo katedra (1443–54, architektas Jurajus Dalmatinacas su kitais, apgriauta 1991; pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000), Hvare – miesto bokštas (1466), lodžija (1517), arsenalas (1559, atstatytas 1611), Trogire (istorinė miesto dalis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1997) – ankstyvojo renesanso Palaimintojo Jono iš Trogiro koplyčia (1467, architektas N. di G. da Firenze), brandžiojo renesanso Palaimintojo Jono Orsini koplyčia (1497, architektas N. di G. Fiorentino) Trogiro katedroje. Renesanso architektūros elementai naudoti architektų A. Alessi (baptisterija Trogiro katedroje, 1467) ir Michelozzo di Bartolomeo (fortas Bokar Dubrovnike, pradėtas 1461) projektuose.
Po 1667 žemės drebėjimo 17 a. pabaigoje atstatytas Dubrovnikas. 16–17 a. plėtota baroko stiliaus architektūra. Trogire ir Starigrade (kraštovaizdis su pastatais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2008) pastatyta barokinių įtvirtintų dvarų pastatų. Kaptolyje, Zagrebe, Rovinjyje pastatyta naujos rotušės, Zadare – lodžija, laikrodžio bokštas, Hvare – arsenalas ir teatras (visi 17 a.), Osijeke – barokinės kareivinės (1726). Baroko laikotarpiu statyta dvaro rūmai Zagrebe (Vyskupų, 1730, Oršićių‑Rauchų, 1740–80, Kulmer 17–18 a.), Poreče (Sinčićių), Zadare (Zmajevićių), Splite (Cindro), barokinės bažnyčios: jėzuitų Šv. Kotrynos Zagrebe (1632), Šv. Ignoto Dubrovnike (1725, architektas A. Pozzo, apgriauta 1991), barokinis pranciškonų vienuolynas Vukovare (18 a., sunaikintas 1991).
miesto sienos Terraferma vartai Zadare (1543, architektas M. Sanmicheli)
18 amžius–20 amžiaus pirma pusė
Nuo 18 a. plėtotas klasicizmas: Esterhazy rūmai Dardoje (18 a.), Pejačevićių rūmai Našicėje (1812), Januševaco dvaro pastatas Novi Marofe (1828, architektas B. Felbingeris). Zagrebas išplėstas, jame pastatyta klasicistiniai Draškovičių‑Jelačićių ir Domotörffy (abu 1830, architektas B. Felbingeris) rūmai. Klasicizmą ilgainiui pakeitė eklektika ir atgaivinti stiliai – neogotika, neorenesansas, neobarokas (Vraniczany rūmai Zagrebe, 1882, architektas O. von Hoferis; dabar Modernaus meno galerija).
Pejačevićių rūmai Našicėje (1812)
Meno paviljonas Zagrebe (1898)
19 a. antroje pusėje pastatyta masyvių visuomeninių pastatų Zagrebe (neorenesansinis Kroatijos Mokslo ir meno akademijos pastatas, 1880, architektas F. von Schmidtas, neobarokiniai Kroatijos operos rūmai, 1895, architektūrinė bendrovė Fellner & Helmer). 1880 Zagrebo katedrą sunaikinus žemės drebėjimui ji atstatyta neogotikiniu stiliumi (architektas H. Bollé). 19 a. pabaigoje daug architektų (M. Pilaras, 1861–1942, Ć. Ivekovićius, 1864–1933, J. Vancašas, 1859–1932, J. J. Grahoras, 1855–1918, J. Holjacas, 1865–1939), baigę studijas užsienyje, grįžo į Kroatiją, pradėjo statyti Vienos secesijos stiliaus pastatus (Kalinos ir Popovićiaus pastatų blokai Zagrebe). Architektas V. Kovačićius, grįžęs iš Vienos, pastatė Šv. Blažiejaus bažnyčią Zagrebe (1915). Kiti žymesni 20 a. pirmos pusės architektai: J. Neidhardtas, Z. Strižićius, D. Ibleris.
20 amžiaus antra pusė
Per II pasaulinį karą daug pastatų sunaikinta arba apgriauta. 20 a. antroje pusėje pastatyta visuomeninių, pramoninių ir gyvenamųjų pastatų: biurų pastatas Rijekoje (1970, architektas I. Emili), Rijekos muziejaus pastatas (1976, architektas N. Segvićius), stadionas Splite (1979, architektas B. Magašas), prekybos centras Korčuloje (1979, architektas M. Pecotićius), krematoriumas Zagrebe (1985, architektas D. Mance). Per kroatų ir serbų kovas daug pastatų apgriauta (ypač Dubrovnike).
Šiuolaikinio meno muziejus Zagrebe (2009, architektas Igoris Franićius)
Muzikos akademijos rūmai Zagrebe (centre; 2015, architektas M. Šosteričius)
Pasaulio paveldo vertybės
Diokleciano rūmų kompleksas su Splito istoriniu centru (nuo 1979), Dubrovnikas (nuo 1993), bazilika ir istorinis Porečo centras, Trogiro istorinė dalis (visi nuo 1997), Šv. Jokūbo katedra Šibenike (nuo 2000), Venecijos respublikos gynybiniai statiniai Zadare ir Šibenike (nuo 2017).
2271
Kroatijos kultūra
Kroatijos konstitucinė santvarka
Kroatijos partijos ir profsąjungos
Kroatijos ginkluotosios pajėgos