Kroãtijos choreogrãfija. Kroatijos liaudies šokiai daugiausia grupiniai, populiarūs uždari arba atviri rateliai. Paplitęs slavų dainuojamųjų šokių žanras kolo. Šiaurės Kroatijoje paplitęs 2 dalių šokis drmešas, kitose Kroatijos dalyse – tanačas ir lindžo. 19 a., valdant Austrijai, šokta valsas ir polka.
Nuo 18 a. pabaigos Zagrebe gastroliuojančios baleto trupės rengdavo pasirodymus aristokratų rūmuose. Nuo 19 a. 8 dešimtmečio Kroatijos nacionaliniame teatre Zagrebe dirbo italų baleto artistas ir baletmeisteris P. Coronelli, balerina I. Freisinger, kurie kūrė šokius operose, šoko jose. 1876 teatre pastatytai I. Zajco operai Nikola Šubić Zrinjski I. Freisinger sukūrė baleto intarpą; ši data laikoma Kroatijos profesionalaus baleto pradžia. Pirmąjį baletą Kroatijoje – J. Bayerio Lėlių fėja – 1892 šiame teatre pastatė austrų baletmeisteris L. Gundlachas. 1894 impresarijaus S. Miletićiaus iniciatyva įkurta pirmoji nedidelė baleto trupė (vadovas – baletmeisteris O. Bartikas, šoko italų primabalerina E. Grondon). Nuo 1895 statyta klasikiniai (L. Delibes’o Kopelija 1895, A. Ch. Adamo Žizel 1897), vėliau – baletai pagal Kroatijos kompozitorių muziką: B. Adamovićiaus Jela, S. Albini Prie Plitvicos ežerų (abu 1898). 1909 prie teatro įkurta pirmoji baleto mokykla. Išvykus S. Miletićiui baleto trupės veikla nutrūko. 20 a. 3 dešimtmetyje jos veiklą atgaivino rusų baleto artistai M. Froman (1890–1970) ir jos brolis M. Fromanas, kurie vadovavo teatro baleto trupei ir savo įsteigtai studijai. Jie išugdė žymių šokėjų, turėjo įtakos Kroatijos klasikinio baleto stiliui susiklostyti. 1921–41 M. Froman pastatė klasikinių rusų (P. Čaikovskio Gulbių ežeras 1921, Spragtukas 1932) ir užsienio kompozitorių baletų, choreografo M. Fokino baletų iš S. Diagilevo trupės repertuaro (Šecherazada 1922, pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką, I. Stravinskio Petruška 1923, Karnavalas 1924, pagal R. Schumanno muziką) ir pirmąjį nacionalinį baletą – K. Baranovićiaus Meduolinė širdis (1924). Slovėnų baletmeisteriai Pia (1908–2000) ir Pino (1907–2006) Mlakarai Kroatijos nacionaliniame teatre pastatė ekspresionistinių baletų (F. Lhotkos Velnias kaime 1937). Garsėjo artistai M. Čorak-Slavenska (1916–2002), A. Roje (1909–91), O. Harmošas (1911–1992), Z. Lanovićius, A. Vujanićius. Po II pasaulinio karo baleto trupės įkurtos Splito (nuo 1945), Rijekos (nuo 1946), Osijeko (nuo 1947) teatruose. 1945–53 baleto trupei Zagrebe vadovavo rusų baletmeisterio N. Legato mokiniai A. Roje ir O. Harmošas, jie derino rusiškosios baleto mokyklos ir kroatų folkloro elementus. Pastatyta klasikinių užsienio (S. Prokofjevo Romeo ir Džuljeta 1948) ir šiuolaikinių kroatų kompozitorių baletų: K. Baranovićiaus Kiniška pasaka (1955), B. Bjelinskio Pinokis (1959), Piteris Penas (1966, abu vaikams), B. Papandopulo Pjūtis (1950), Grand Hotel (1967), Trys ponios Melanijos gerbėjai (1976), M. Kelemeno Žmogus priešais veidrodį (1963). 1965 Kroatijos nacionalinio teatro baleto trupė tapo savarankiška. 7–9 dešimtmetyje garsėjo baletmeisteris M. Šparemblekas (g. 1928), kuris kurdavo baletus pagal ne baletams sukurtą muziką (C. Monteverdi, L. van Beethoveno, H. Berliozo, G. Mahlerio, W. A. Mozarto). 1994 baleto primarijus S. Sečakas (g. 1962) įkūrė baleto trupę Croatia. Zagrebe (nuo 1949), Splite (nuo 1968), Rijekoje (prie teatro) veikia baleto mokyklos.
20 a. 4 dešimtmetyje garsėjo moderniojo šokio atlikėjos ir pedagogės A. Jelenska, F. Vali, V. Milčinović-Tašamira. Jų spektakliuose šoko baleto artistė M. Čorak-Slavenska, kuri derino klasikinio baleto virtuoziškumą ir moderniojo šokio ekspresyvumą. Moderniojo šokio klostymuisi didelę įtaką padarė A. Maletić (1904–86), kurią paveikė R. Labano ir É. Jaques’o-Dalcroze’o teorinės pažiūros ir metodai. Zagrebe 1936 A. Maletić įkūrė Šokio meno mokyklą (nuo 1954 Ritmikos ir šokio mokykla, nuo 1999 A. Maletić šiuolaikinio šokio mokykla); išugdė žymių Kroatijos šiuolaikinio šokio atlikėjų ir choreografų (T. Škrinjarić, M. Borš, L. Gluhak Buneta). 4–8 dešimtmetyje jos sukurtos kompozicijos, kuriose derinami šiuolaikinio šokio ir Kroatijos folkloro elementai, padarė didelę įtaką Kroatijos šiuolaikinio šokio raidai. 7 dešimtmetyje jos duktė V. Maletić Zagrebe įsteigė Šiuolaikinio šokio studiją. Garsėja Zagrebo šokio ansamblis (1972 įkūrė L. Gluhak-Buneta), čia išugdyta daug šiuolaikinio šokio atlikėjų ir choreografų. Nuo 1983 Zagrebe rengiamas Šokio savaitės, nuo 2000 Svetvinčenate (Istrijos apygarda) – Tarptautinis vasaros šokio ir neverbalinio teatro festivalis.
Kroatijos kultūra
Kroatijos konstitucinė santvarka
Kroatijos partijos ir profsąjungos
Kroatijos ginkluotosios pajėgos