Kroãtijos dail
Dailė iki 11 amžiaus
mozaika (Salona, 5 a. pradžia)
Kroatijos dabartinėje teritorijoje išliko neolito laikotarpio keramikos. Apie 3000–2200 pr. Kr. klestėjo eneolitinė Vučedolo kultūra, gaminta vario dirbiniai, įvairių formų keramika (dubenys, ąsočiai, zoomorfiniai indai, kita), dekoruota raižytais geometriniais ornamentais (kartais vaizduoti žvaigždynai), inkrustacija (balandžio formos ritualinis indas, apie 2500 prieš Kristų). Nuo 8 a. pr. Kr. plito senovės graikų, vėliau – Romos, Bizantijos kultūra. Nuo 9 a. bažnyčių interjerų elementai (ciborijos, krikštyklos, kita) pradėti puošti ornamentiniais bareljefais (dažniausiai pynutės ornamentu).
11–18 amžiaus dailė
Nuo 11 a. skulptūroje reiškėsi romaninis stilius (jis labiausiai plėtotas Dalmatijoje), plokščias geometrines formas keitė figūriniai, labiau modeliuoti motyvai; panašiai kito ir liturginių rankraščių stilistika (gyvūnų ir augalų motyvais gausiai puoštas sakramentarijus iš pranciškonų vienuolyno Šibenike, 11 a. pradžia). Žymiausi romaninio laikotarpio skulptoriai – Andrija Buvina (Splito katedros durys, dekoruotos Kristaus gyvenimo scenomis, 1214) ir Radovanas (Trogiro katedros vakarinis portalas, 1240). 14 a. pradėjo plisti gotika (Zagrebo katedros Šv. Stepono koplyčios sienų tapyba).
Trogiro katedros portalo fragmentas (kalkakmenis, 1240, skulptorius Radovanas)
Splito katedros altoriaus reljefas Jėzaus Kristaus nuplakimas (skulptorius Giorgio da Sebenico, 1448)
Vėlyvosios gotikos ir renesanso stilistika susipynė Giorgio da Sebenico (m. 1473; Šibeniko katedros apsidės frizas su skulptūrinėmis galvomis, 1443–44), tapytojų Lovro Dobričevićiaus (m. 1478), Mihajlo Hamzićiaus (m. 1518) kūryboje. Renesansinių skulptūrų sukūrė Andrea Alessi (apie 1425–1504; Trogiro katedros baptisterijos skulptūros, 1467), Niccolò di Giovanni Fiorentino (kūrė 1467–1506; Trogiro katedros Palaimintojo Jono Orsini koplyčios skulptūros, apie 1497), Giovanni Dalmata (tikr. Ivanas Duknovićius, apie 1440–1510), paveikslų – Nikola Božidarevićius, Jurajus Čulinovićius (1433 ar 1435–1504 ar 1505), miniatiūrų – Giorgio Giulio Clovio (Jurajus Julije Klovićius, 1498–1578). Renesansas plito Dalmatijoje, Istrijoje, o nuo Adrijos jūros pakrančių nutolusioje dabartinėje Kroatijos dalyje (Zagrebas, Varaždinas, Lepoglava) jis nebuvo plėtojamas. Čia vėlyvąją gotiką ilgainiui pakeitė barokas (Ivanas Rangeris, 1700–54). Žymus kroatų kilmės tapytojas F. Benkovićius 18 a. pirmoje pusėje kūrė Italijoje.
19 amžiaus–20 amžiaus pirmos pusės dailė
19 a. pirmoje pusėje dailės gyvenimas suaktyvėjo, buvo steigiamos privačios dailės mokyklos, daug jaunų dailininkų studijavo Italijoje (Vjekoslavas Karasas, 1821–58). 19 a. antroje pusėje tapyboje vyravo istorinės, romantinės temos.
19 a. pabaigoje išryškėjo polinkis į realizmą (Ferdo Quiquerezas, 1845–93, Nikola Mašićius, 1852–1902; Vlaho Bukovaco, 1855–1922, realistiniai kūriniai turi impresionizmo bruožų), kai kurių dailininkų (J. Račićiaus, M. Kraljevićiaus) kūrybai įtaką darė postimpresionizmas. 20 a. pradžioje sukurta ekspresionistinių tapybos ir grafikos kūrinių. Skulptūrų 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje sukūrė Ivanas Rendićius (1849–1932), Robertas Frangešas-Mihanovićius (1872–1940), Rudolfas Valdecas (1872–1929), B. Deškovićius (1883–1939). 1929–35 veikusios grupuotės Žemė (Zemlja, įkurta Zagrebe) atstovai (Krsto Hegedušićius, 1901–75, A. Augustinčićius, Frano Kršinićius, 1897–1982, kiti) priešinosi užsienio dailės krypčių įtakai, teigė, kad menas turi atspindėti socialinę aplinką.
V. Bukovac. Liuksemburgo parkas (aliejus, apie 1886)
Kartu su šia grupe parodose dalyvaudavo ir dailininkai mėgėjai, vadinamosios Hlebinės (kaimas prie Zagrebo) mokyklos atstovai (I. Generalićius ir kiti); jie kūrė ir uždraudus Žemės veiklą. Vienas žymiausių 20 a. pirmos pusės dailininkų – skulptorius I. Meštrovićius. Nuo 1945 dailėje kurį laiką vyravo socialistinis realizmas (jį skatino valdžia). Geometrinį abstrakcionizmą plėtojo grupės Exat‑51 (įkurta 1951 Zagrebe) atstovai Ivanas Piceljis (1924–2011), Aleksandaras Srnecas (1924–2010), Vlado Kristlis (1923–2004), Božidaras Rašica (1912–92), abstraktųjį – Edo Murtićius (1921–2005). Ivo Gattino (1928–78) ir kitų kūryboje reiškėsi informel.
20 amžiaus antros pusės–21 amžiaus pradžios dailė
K. Hegedušić. Optimistai (aliejus, tempera, 1956, Umjetnička galerija Cetinjėje)
1961 Zagrebe įkurtos grupės Gorgona narių (Josipas Vaništa, 1924–2018, Julije Kniferis, 1924–2004, Marijanas Jevšovaras, 1922–98, ir kiti) kūrybai būdinga konceptualumas, jų veikla buvo panaši į Fluxus. 20 a. 7 dešimtmetyje plėtotos ir kitos dailės kryptys (siurrealizmas, lyrinis abstrakcionizmas, kita), grupė Naujos tendencijos rengė šiuolaikinės dailės (geometrinio abstrakcionizmo, neokonstruktyvizmo, kinetinio meno) parodas, simpoziumus. 7 dešimtmečio pabaigoje–8 dešimtmečio pradžioje pradėta kurti instaliacijas, performansus, videomeną (Tomislavas Gotovacas, 1937–2010, Daliboras Martinisas, g. 1947, Sanja Iveković, g. 1949, Goranas Trbuljakas, Braco Dimitrijevićius, abu g. 1948, kiti). 8 dešimtmečio viduryje Šešių autorių grupė (Grupa šestorice autora) – Borisas Demuras (1951–2014), Vlado Martekas (g. 1951), Željko Jermanas (1949–2006), Mladenas Stilinovićius (1947–2016), Svenas Stilinovićius, Fedoras Vučemilovićius (abu g. 1956) – rengė parodas (vadino jas parodomis‑akcijomis) atvirose erdvėse, jų kūryboje ryšku konceptualiojo meno principai.
Nuo 20 a. 9 dešimtmečio Kroatijos dailei būdinga didelė krypčių, raiškos priemonių, tematikos įvairovė; žymesni dailininkai – Vlasta Delimar (g. 1956), Goranas Petercolas (g. 1949), Ivana Keser, Tomo Savićius-Gecanas (abu g. 1967), Kristina Leko (g. 1966), Slavenas Toljas (g. 1964) ir kiti.
1179
Kroatijos kultūra
Kroatijos konstitucinė santvarka
Kroatijos partijos ir profsąjungos
Kroatijos ginkluotosios pajėgos