Kroãtijos gamtà
Kroatijos gamtinis žemėlapis
Krantai
Kroatija užima Balkanų pusiasalio šiaurės vakarinę dalį ir Dalmatijos salas. Adrijos jūra skalauja šalies pietvakarinį krantą. Krantas dalmatiškojo tipo – vingiuotas su daugybe įlankų (Rijekos įlanka, Venecijos įlanka) ir priekrantės salų, virtinėmis ištįsusių lygiagrečiai su krantu. Didžiausios salos: Krkas, Cresas, Bračas, Hvaras. Didžiausi pusiasaliai – Istrija, Pelješacas.
Reljefas
Kroatijos šiaurinė ir rytinė dalis – kalvota lyguma – Dunojaus vidurupio lygumos pietvakarinis pakraštys; yra neaukštų sprūdinių kalnų: Psunjis (didžiausias aukštis 984 m), Papukas (953 m), Medvednica (1035 m, į šiaurę nuo Zagrebo), Ivančica (1061 metras). Vakarinę ir pietinę dalį užima Dinarų kalnyno kalnagūbriai, ištįsę iš šiaurės vakarų į pietryčius: Risnjakas (didžiausias aukštis 1528 m), Didžioji Kapela (1533 m), Mažoji Kapela (1280 m), Plješevica (1657 m), Velebitas (1758 m), Dinara (1831 m, Dinaros kalnas – aukščiausias Kroatijoje, yra Bosnijos ir Hercegovinos pasienyje), Svilaja (1508 m), Mosoras (1339 m), Biokovo (1762 metrai). Dinarų kalnyno sričiai būdinga karstinis reljefas – plačios poljės (Ličko, Gacko, Krbavsko, Sinjsko), karstiniai urvai (pvz., Lukina jama-Trojama), požeminės upės (Lika, Gacka), karstiniai ežerai (Vransko ežeras).
karstinis regionas (Velebito kalnagūbris, Paklenicos nacionalinis parkas)
Klimatas
Kroatijos rytinėje dalyje šiltas žemyninis vidutinių platumų klimatas. Sausio vidurio temperatūra nuo 0 iki –2 °C, liepos 20–22 °C. Kritulių 700–900 mm per metus; daugiausia lyja vasarą ir rudenį. Dinarų kalnyne ilga šalta žiema; sausio vidutinė temperatūra nuo –2 iki –4 °C, liepos 18 °C. Pajūryje ir Dalmatijoje klimatas subtropinis mediteraninis; sausio vidutinė temperatūra šiaurėje 4–6 °C, pietuose daugiau kaip 6 °C, liepos atitinkamai 22–24 ir daugiau kaip 24 °C. Kritulių 1200–1500 mm, Dalmatijoje mažiau kaip 1000 mm per metus. Kalnuose, aukščiau kaip 1600 m, kritulių iškrinta daugiau kaip 3000 milimetrų. Pakrantėse žiemą pučia šaltas gūsingas vėjas bora. Rytinėje dalyje pavasarį dažnai pučia fenas.
Vidaus vandenys
Daugiausia upių Kroatijos šiaurinėje ir rytinėje dalyje; priklauso Juodosios jūros baseinui. Didžiausios – Sava (Kroatijoje 562 km; nuo intako Unos žiočių ja eina valstybinė siena su Bosnija ir Hercegovina) ir Drava (Kroatijoje 505 km; jos didžiąja dalimi eina siena su Vengrija) – Dunojaus intakai. Kroatijai Dunojaus tenka 188 km (Serbijos pasienyje). Į Savą per Kroatiją teka Kupa, Bosutas, į Dravą – Mur, Bednia. Į Adrijos jūrą teka kelios trumpos ir sraunios upės: Mirna, Zrmanja, Krka, Cetina. Ežerai maži: Vransko (31 km2), Prokljansko, Peručos, Novigrado, Krušćičko, Lokvarsko.
Dirvožemiai
Šiaurinėje ir rytinėje dalyje vyrauja išplautžemiai ir rudžemiai, Savos slėnyje salpžemiai, kalnuose – kalciažemiai, kalkžemiai.
makijos sąžalynai Dinarų kalnyne
Augalija
Lygumose auga plačialapių (ąžuolų, skroblų) miškai, kalnuose vyrauja bukynai, eglynai, aukščiausiose vietose – subalpinės ir alpinės pievos. Pajūryje vyrauja mediteraninė kietalapė augalija makija, gariga, kalnų šlaituose ir salose yra mediteraninių žiemą lapus metančių miškų.
Gyvūnija
Veisiasi Europos mišriųjų ir plačialapių miškų zonų gyvūnų rūšys; pietinėse srityse ir pajūryje yra ir Viduržemio jūros rūšių.
Aplinkos apsauga
Nacionaliniai parkai: salose yra Brijuni, Mljeto ir Kornati nacionaliniai parkai, Dinarų kalnyne – Risnjako, Krkos, Paklenicos ir Plitvicos ežerų nacionalinis parkas (pasaulio paveldo vertybė nuo 1979). Atskiros teritorijos yra tarpvalstybinio pasaulio paveldo objekto – Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščių bukų miškų (2017) – dalis. Velebito kalnagūbrio (nuo 1977), Muro-Dravos-Dunojaus upių (1912, tarpvalstybinis, dalis Vengrijoje) biosferos rezervatai (UNESCO programa Žmogus ir biosfera). 5 Ramsaro konvencijos (Kroatijoje įsigaliojo 1991) saugomos vietovės (plotas 935,9 ha) – Crna Mlka (saugoma tvenkinių ir miško kompleksas), Kopacki rit (Dunojaus ir Dravos santaka), Lonjsko Poljės gamtos parkas (Savos aliuvinės pievos, ganyklos, miškai), Neretvos delta (upinės kilmės ežerų, užliejamų pievų, lagūnų, maršų, smėlėtų pakrančių kompleksas; visi nuo 1992), Vransko ežeras (2013).
Neretvos deltos kraštovaizdis (Ramsaro konvencijos saugoma vietovė)
Plitvicės ežerų nacionalinis parkas
Kroatijos konstitucinė santvarka
Kroatijos partijos ir profsąjungos
Kroatijos ginkluotosios pajėgos