Kroãtijos knas. 1917 Zagrebe įkurta kino bendrovė Croatia (nuo 1919 Jugoslavia film), 1922 – kino mokykla. Sukurta komedijų, melodramų, nuotykių, t. p. dokumentinių filmų. Per II pasaulinį karą filmuota karo kino kronika. 1944 režisierius O. Miletićius (1902–87) sukūrė biografinį filmą Lisinski. 1946 Zagrebe įsteigtos kino studijos Croatia film ir Jadran film. Antikarinių, šiuolaikinės tematikos, psichologinių vaidybinių filmų sukūrė režisieriai B. Belanas (1912–86; Koncertas / Koncert 1954), B. Baueris (1921–2002; Neatsigręžk, sūnau / Ne okreći se sine 1956), N. Tanhoferis (1926–98; H-8 1958, Dvigubas ratas / Dvostruki obruč 1963). 1957–68 iškilo Zagrebo animacinio kino mokykla, kuriai susiklostyti įtakos turėjo 1956 kino studijoje Zagreb film (įkurta 1953) įsteigtas Animacijos skyrius. Režisieriai B. Dovnikovićius-Bordo, N. Dragićius, N. Kostelacius (1920–99), V. Mimica, D. Vukotićius ir kiti atsisakė Jungtinėse Amerikos Valstijose režisieriaus W. Disney išplėtoto filmų stiliaus, antropomorfizmo, literatūriškumo, jų filmams būdinga egzistencinė tematika, metaforiškumas, ironija, suabstraktintas piešinys. 7 dešimtmečio viduryje Kroatijos vaidybinis kinas patyrė prancūzų kino Naujosios bangos, autorinio kino įtaką. Iškilo režisieriai V. Mimica (Prometėjas iš Viševicos salos / Prometej s otoka Viševice 1964, Įvykis / Događaj 1969), A. Babaja (1927–2010; Beržas / Breza 1967), Z. Berkovićius (1928–2009; Rondo 1966), A. Vrdoljakas (g. 1931; Kalne pušis žaliavo / U gori raste zelen bor 1971). Detektyvų, karo, nuotykių filmų sukūrė režisierius B. Baueris, komedijų – režisierius K. Golikas (1922–96; Mėlyna 9 / Plavi 9 1950, Kas dainuoja, blogo nelinki / Tko pjeva zlo ne misli 1970). 8 dešimtmečio pabaigos–9 dešimtmečio pradžios vaidybiniams filmams (Bravo, maestro! 1978, režisierius R. Grlićius, g. 1947, 26 paveikslai iš okupacijos laikų / Okupacija u 26 slika 1978, režisierius L. Zafranovićius, g. 1944) būdinga lyrinės komedijos, socialinės analizės, televizijos reportažo bruožai. Jaunosios kartos režisieriai – B. Schmidtas (g. 1957; Nakties karalienė / Kraljica noći 2001), S. Tribuson (g. 1957), Z. Ogresta (g. 1958; Raudonos dulkės / Crvena prašina 1999), V. Brešanas (g. 1964; Kaip mano saloje prasidėjo karas / Kako je počeo rat na mom otoku 1996, Maršalas / Maršal 2000), L. Nola (g. 1964; Kaskart, kai išsiskiriame / Svaki put kad se rastajemo 1994), G. Rušinovićius (g. 1968; Mondo Bobo 1997), J. Rajković (1969–97; Naktis už klausymąsi / Noc za slusanje 1995), D. Matanićius (g. 1975) – filmuose vaizduoja karo, totalitarinio režimo sukeltą ekonominę ir dvasinę krizę, socialines negeroves, paprastų žmonių kasdienybę. 21 a. pradžioje daugiausia kurti filmai su kitomis šalimis. Žymesni aktoriai: M. Štrljićius (g. 1952), R. Šerbedžija, G. Višnjićius (g. 1972). Vyksta tarptautiniai kino festivaliai Puloje (nuo 1954; 1954–90 didžiausias Jugoslavijos vaidybinio kino festivalis, 1992–2000 Kroatijos kino festivalis, nuo 2001 tarptautinis), Dubrovnike (nuo 2003). Kinematografininkai rengiami (nuo 1967) Zagrebo universiteto Dramos meno akademijoje (įkurta 1950, iki 1985 veikė įvairiais pavadinimais).
Kroatijos kultūra
Kroatijos konstitucinė santvarka
Kroatijos partijos ir profsąjungos
Kroatijos ginkluotosios pajėgos