Kroãtijos mùzika
Liaudies muzika
liaudies muzikos ansamblių eitynės (Dakovo, Osijeko-Baranijos apygarda, vasaros festivalis, 2009)
Kroatų liaudies muzika kilusi iš pietų slavų genčių muzikinio folkloro. Ritualinėms, epinėms, šokių, lyrinėms ir kitoms dainoms būdinga šalies sričių ypatumai. Daugiausia nacionalinio stiliaus bruožų išliko centrinių rajonų dainose. Adrijos jūros pakrančių gyventojų dainos panašios į italų dainas, šiaurės sričių – į Alpių regiono muzikinį folklorą, Medžimurijos – į vengrų valstiečių senąsias dainas. Istrijos gyventojų folkloras autentiškiausias. Kroatijos dainos pagrįstos septynialaipsnėmis diatoninėmis dermėmis, kai kada pentatonika, pasitaiko kintamų dermių, metrų; ritmika sinkopinė. Populiariausias dainuojamųjų šokių žanras – kolo.
Profesionaliosios muzikos raida
Pirmieji profesionaliosios muzikos kūriniai sukurti 10 a. Dalmatijos vienuolynuose. Nepriklausoma nuo Turkijos Dalmatija palaikė visuomeninius ir kultūrinius ryšius su Italija; todėl jos muzikai turėjo įtakos italų muzikinė kultūra. Nuo 16 a. Dubrovnike statytos pastoralės, liturginės dramos, misterijos, 16–17 a. – pjesės su muzikos intarpais. 16–17 a. Dalmatijos miestuose dirbo kroatų kompozitoriai A. Patricijus, J. Skjavetićius, V. Jeličius, I. Lukačićius, italų kompozitorius T. Cecchino (gyveno Splite; sukūrė bažnytinės ir pasaulietinės muzikos kūrinių). Jų kūriniai buvo spausdinami ir atliekami Venecijoje. 18 a. daugelis kroatų kompozitorių išgarsėjo užsienyje: N. Stepanas (pravardė Spadina; jo sonatos 1 ir 2 smuikams ir skaitmeniniam bosui buvo išspausdintos Paryžiuje ir Londone), dainų rinkėjas, vargonininkas ir kompozitorius J. Bajamnoti (sukūrė oratoriją, simfoniją, kūrinių vargonams), smuikininkas virtuozas, kompozitorius I. M. Jarnovićius (gastroliavo Europoje).
Muzika 19 amžiuje
19 a. muzikinio gyvenimo centru tapo Zagrebas, kuriame dar 1797 buvo įsteigtas pirmasis Kroatijoje nuolatinis teatras Amadeus (veikė iki 1834), jame pasirodydavo italų ir vokiečių operos trupės. 19 a. 4–5 dešimtmečio ilyrizmo judėjimas Kroatijoje skatino domėtis nacionalinės muzikos kultūra. Imta steigti chorus, chorų draugijas, kurti tautines dainas, maršus. Ypač populiarūs buvo F. Livadićiaus, J. Padoveco, F. Rusano, F. Pokorny maršai ir dainos. V. Lisinskis (1819–54) sukūrė pirmąją operą Meilė ir neapykanta (1846), istorinę muzikinę dramą Porin (1851). 1827 Zagrebe įsteigta pirmoji muzikos draugija Musikverein (nuo 1925 Hrvatski glazbeni zavod), jos iniciatyva 1829 įsteigta muzikos mokykla, vėliau – mėgėjų orkestras (dalyvaudavo italų ir vokiečių trupių operos spektakliuose). 1834 pastatytas pirmasis Kroatijos teatras – Marko aikštės teatras (dabar Kroatijos nacionalinis teatras), jame statyti operos ir dramos spektakliai. 1840 pastatytas pirmasis kroatų muzikinis spektaklis – S. Livadićiaus (1799–1879) herojinis zingšpylis Juranas ir Sofija.
19 a. viduryje daugelis nacionalinių muzikos ir kultūros įstaigų buvo uždaryta. 6 dešimtmetyje nacionalinis patriotinis judėjimas paskatino nacionalinės kultūros atgimimą, buvo atkurtos senosios chorų draugijos, 7–9 dešimtmetyje chorų draugijos įsteigtos ir kituose miestuose. 1878–81 kroatų etnomuzikologijos pradininkas, muzikos istorikas F. Kuhaćius (1834–1911) išleido pietų slavų dainų 4 rinkinius, parašė straipsnių apie kompozitorius. Ypač reikšminga tuo metu buvo kompozitoriaus ir dirigento I. Zajco (1832–1914) veikla. 1870 Kroatijos nacionaliniame teatre jis įkūrė nuolat veikiančią kroatų operos trupę ir jai vadovavo (iki 1889), nuo 1871 su teatro orkestru Zagrebe rengė simfoninius koncertus. Žymi jo patriotinė opera Nikola Šubić Zrinjski (1876). Kroatijos nacionalinio teatro operos trupė pastatė W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, G. Meyerbeero, G. Verdi, R. Wagnerio, G. Puccini operų. Teatro klestėjimo laikotarpiu (1894–98) operos trupei vadovavo N. Faleris (A. Brucknerio, J. Massenet ir L. Delibes’o mokinys).
Kroatijos nacionalinio teatro rūmai Rijekoje (bendrovė Fellner & Helmer 1885, rekonstruoti 1981)
Muzika 20 amžiuje–21 amžiaus pradžioje
20 a. pradžioje kroatų kompozitoriai ėmė puoselėti nacionalinę tematiką, vartoti liaudies muzikos elementus. Buvo populiarios B. Bersos (1873–1934; Ugnis 1906) ir J. Hatzo (1879–1959; Sugrįžimas 1911) operos; jose ryšku ir verizmo įtaka. Sukūrus Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystę (1918; nuo 1929 – Jugoslavija) pradėjo klostytis nacionalinė kroatų kompozitorių mokykla. 1916 įsteigta konservatorija 1920 tapo valstybine (nuo 1922 Zagrebo muzikos akademija). Zagrebe ir kituose miestuose įsteigta keletas muzikos mokyklų. 1919 Kroatijos nacionalinio teatro orkestro pagrindu suburtas Filharmonijos orkestras (1920 pavadintas Zagrebo filharmonijos orkestru). 1928 įsteigta Kroatijos filharmonijos draugija; veikė draugijos Hrvatske glasbeni zavod ir Zagrebo muzikos akademijos orkestrai. Įkurtos chorų draugijos – Intelektualų muzikos draugija (1919), Zagrebo madrigalistai, Balkanų jaunystė (abi 1930). Leisti muzikos žurnalai Muzička revija, Jugoslovenski muzičar (1923–41; nuo 1929 – Muzičar). 20 a. pirmoje pusėje išgarsėjo kompozitoriai K. Baranovićius (1894–1975), J. Gotovacas (1895–1982) ir J. Slavenskis (1896–1955). K. Baranovićius sukūrė pirmąją nacionalinę komiškąją operą Skusta lupta (1932), baletą Šiaudadvasis (1935), J. Slavenskis kūrė instrumentinę muziką. Jų kūryboje ryšku kroatų vokalinės muzikos tradicijos; kai kurie kūriniai turi impresionizmo bruožų. Kiti 20 a. kroatų kompozitoriai – F. Lučićius, A. Dobronićas, P. Konjovićius, B. Papandopulo (1914–86), B. Sakačius, N. Davičićius, D. Detoni (g. 1937), M. Kelemenas (1924–2018), S. Malecas, muzikologai – J. Andreisas, V. Žganecas, K. Kovačevićius, I. Stupičićius, dirigentai – M. Horvatas, A. Janigro. 21 a. žymesni kompozitoriai: Darko Hajsekas (g. 1959), Ivanas Božičevićius (g. 1961), Marko Tomasovićius (g. 1976), Ivana Kiš (g. 1979).
Muzikinės institucijos, festivaliai, spauda
Muzikos akademijos rūmai Zagrebe (centre; 2015, architektas M. Šosteričius)
Zagrebe veikia Kroatijos nacionalinis teatras, Muzikinės komedijos teatras (įkurtas 1948). Operos teatrai dar yra Osijeke ir Splite. Veikia Kroatijos radijo ir televizijos, Zagrebo filharmonijos, Dubrovniko simfoniniai orkestrai. Garsėja Kroatijos, Rijekos kameriniai orkestrai. Muzikus rengia Zagrebo muzikos akademija. Pradinės ir vidurinės muzikos mokyklos veikia Zagrebe, Varaždine, Karlovace, Rijekoje, Splite, Dubrovnike. Kroatų muzika tiriama Kroatijos mokslo ir meno akademijos Muzikos skyriuje. Kompozitoriai ir muzikantai susibūrė į Kroatijos filharmonijos draugiją. Veikia chorų draugijos, sąjungos (Kroatijos kompozitorių, muzikos atlikėjų, muzikos pedagogų, etnomuzikologų). Rengiami tarptautiniai Dubrovniko (nuo 1954) ir Zagrebo (nuo 1961) muzikos festivaliai. Leidžiami žurnalai Muzičke novine (įsteigtas 1946), Muzika i škola (nuo 1956).
L: V. Žganec Kroatische Volksweisen und Volkstanze Agram 1944; I. Jampol'skij Muzyka Jugoslavii Moskva 1958; K. Kovačević The History of Croatian Music of the Twentieth Century Zagreb 1967.
1915
Kroatijos kultūra
Kroatijos konstitucinė santvarka
Kroatijos partijos ir profsąjungos
Kroatijos ginkluotosios pajėgos