Kroãtijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Iki 1991 Kroatija buvo viena ekonomiškai stipriausių buvusios Jugoslavijos respublikų. 20 a. pabaigoje dėl etninių karinių konfliktų Kroatiją ištiko ekonominė krizė. 2004 BVP sudarė 31,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 50,3 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 7000 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 11 200 JAV dolerių). Užsienio skola – 26,4 mlrd. JAV dolerių (2004).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Kroatijos BVP sudarė 67,838 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 131,788 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 17 399 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 33 801 JAV dolerį). Infliacija 3,3 % (2024 05).
Pramonė
Gavybos pramonė menka. Dunojaus vidurupio lygumoje gaunama nafta (1,05 mln. tonų) ir gamtinės dujos (2,19 mlrd. m3; 2003). Istrijos pusiasalyje ir Kroatijos pietuose kasama rusvosios anglys, Istrijos pusiasalyje – akmens anglys, pakrantėje nuo Istrijos iki Dubrovniko – boksitas (kasybos svarbiausi centrai – Dyrnišas ir Gračacas), Zrinskos ir Petrovos kalnų apylinkėse – geležies rūda, Virginmostu apylinkėse – mangano rūda, Psunjo ir Papuko kalnuose – grafitas. Yra mineralinio vandens (Varaždinska Teplicės, Krapinos kurortai), karštųjų versmių (Daruvaro, Lipiko, Topusko kurortai). Pakrantėje gaunama druska. 2003 pagaminta 11,15 mlrd. kWh elektros energijos. Apie 52 % elektros energijos pagamina hidroelektrinės, kitą dalį – šiluminės elektrinės (apie 12 % kūrenama importiniu mazutu). Didžiausios yra Rijekos, Sisako, Zagrebo, Jetrovcės šiluminės elektrinės.
Rijekos šiluminė elektrinė
Pulos laivų statykla
Apdirbamoji pramonė sukuria 20,7 % Kroatijos BVP (21 a. pradžia). Viena svarbiausių šakų – mašinų gamyba ir metalo apdirbimo pramonė; gaminama elektros mašinos (Slavonski Brode, Zagrebe), tekstilės pramonės, žemės ūkio, kelių tiesimo, statybos mašinos (Zagrebe, Sisake), lokomotyvai, geležinkelio vagonai (Slavonski Brode, Sisake, Karlovace), tiltų konstrukcijos (Slavonski Brode, Sisake), turbinos (Karlovace, Osijeke). Elektrotechnikos ir elektronikos pramonės įmonės gamina elektros variklius, transformatorius, generatorius, radijo aparatus, televizorius, matavimo prietaisus (Zagrebe, Zadare, Rijekoje). Išplėtota laivų statyba (Rijekoje, Splite, Puloje, Zadare) ir metalurgija – geležies lydymas (Sisake), aliuminio lydymas (Lozovace, Ražinėje). Chemijos pramonės įmonės daugiausia gamina dirbtinį pluoštą, plastikus, trąšas, vaistus, valiklius (Osijeke, Zagrebe, Splite).
Yra naftos chemijos (Sisake, Rijekoje, Slavonski Brode), tekstilės, siuvimo (Duga Resoje, Vukovare, Karlovace, Varaždine, Vinkovci), odos ir avalynės (Zagrebe, Karlovace, Berlove), cemento (Omiše, Soline, Zagrebe) pramonės įmonių. Maisto pramonės įmonių yra visoje Kroatijoje; daugiausia apdorojama žuvys, mėsa, vaisiai, gaminamas vynas. Kroatijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 1 lentelėje.
1
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima apie 53 % Kroatijos teritorijos, iš jų 31 % – ariama žemė ir sodai. Vyrauja augalininkystė. Dunojaus vidurupio lygumoje auginama kukurūzai, kviečiai, bulvės, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, rapsai, sojos, kanapės, tabakas, kalnuotose apylinkėse – daugiausia miežiai. Sodininkystė; Kroatijos pietinėje pakrantėje ir salose auginama alyvmedžiai, apelsininiai ir tikrieji citrinmedžiai, vidurinėje dalyje – slyvos, obelys, persikai, abrikosai. Vynmedžių plantacijų daugiausia pakrantėje, salose, Kroatijos šiaurėje. Geriausi vynai gaminami iš vynuogių, užaugintų Bračo, Hvaro, Viso salose, Zagrebo, Varaždino apylinkėse. Kroatijos augalininkystės produkcija – 2 lentelėje. Dunojaus vidurupio lygumoje veisiama galvijai, kiaulės, kalnuotose apylinkėse – avys, Dalmatijoje – asilai ir mulai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje.
vynuogynai Splito-Dalmatijos apygardoje
2
3
4
Žvejyba (daugiausia sardinių, skumbrių, tunų). Istrijos pusiasalio pakrantėse veisiamos ir gaudomos austrės. Kertamas miškas.
Turizmas
Plitvicės ežerų nacionalinis parkas
2000 Kroatiją aplankė 5,8 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 2,75 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Vokietijos (21 % visų užsienio turistų, 2002), Italijos (15,8 %), Slovėnijos (12,5 %), Čekijos (10 %), Austrijos (10 %). Labiausiai turistų lankomi Adrijos jūros pakrantės paplūdimiai, Istrijos pusiasalis, kurortai Kroatijos šiaurėje, kalnai, nacionaliniai parkai, Zagrebas, Dubrovnikas.
Paklenicos nacionalinis parkas
Klenovica (tolumoje Krko sala)
Transportas
Automobilių kelių yra 28 588 km, iš jų 24 186 km su kieta danga (greitkelių – 583 kilometrai). Svarbiausi Zagrebo–Belgrado (Serbija), Zagrebo–Rijekos plentai bei visa Adrijos jūros pakrante besitęsiantis plentas. Geležinkelių yra 2726 km, iš jų 984 km elektrifikuoti (21 a. pradžia). Svarbiausi Zagrebo–Koprivnicos ir Slovėniją su Graikija jungiantys geležinkeliai. Laivuojamos Sava, Drava, Dunojus. Upių svarbiausi uostai – Vukovaras ir Sisakas. 21 a. pradžioje buvo įregistruoti 256 prekybiniai laivai; prekybos laivyno tonažas 834 700 bruto tonų. Jūrų didžiausi uostai: Rijeka, Pula, Splitas, Šibenikas, Dubrovnikas. 10 tarptautinių oro uostų; didžiausi – Zagrebe, Splite, Dubrovnike. 2004 dujotiekių buvo 1340 km, naftotiekių 583 kilometrai.
Splitas
Cavtato prieplauka
Dubrovniko prieplauka
Bankai
Kroatijos nacionalinis bankas Zagrebe
Centrinis bankas – Kroatijos nacionalinis bankas (Hrvatska narodna banka, įkurtas 1991, būstinė Zagrebe). 2006 veikė 34 komerciniai bankai (iš jų – 13 užsienio kapitalo, jiems teko 91 % visų bankų aktyvų). Kroatijos piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų (2023 01 01 pakeitė kuną). Veikia vertybinių popierių biržos Zagrebe (įkurta 1990) ir Varaždine (įkurta 2002).
Užsienio prekyba
Kroatijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2002)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2002 eksportuota prekių už 4,9 mlrd. JAV dolerių, importuota už 10,7 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia eksportuotos mineralinės ir kitos apdirbamosios pramonės žaliavos, audiniai, drabužiai, avalynė, chemijos ir farmacijos pramonės gaminiai, mašinos ir transporto priemonės, maisto produktai, tabako gaminiai. Daugiausia importuotos mineralinės ir kitos apdirbamosios pramonės žaliavos, mašinos ir transporto priemonės, plataus vartojimo prekės, kuras, maisto produktai, farmacijos ir kosmetikos pramonės gaminiai.
2022 Kroatija daugiausia eksportavo elektros mašinų, mineralinio kuro, mechaninių įrenginių, farmacijos gaminių, medienos ir medienos gaminių (daugiausia į Italiją, Bosniją ir Hercegoviną, Slovėniją, Vokietiją, Vengriją), daugiausia importavo mineralinio kuro, mechaninių įrenginių, elektros mašinų, farmacijos gaminių, transporto priemonių (daugiausia iš Vokietijos, Italijos, Slovėnijos, JAV, Vengrijos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Kroatiją eksportavo prekių už 7,59 mln. litų (daugiausia antžeminio transporto priemonių ir jų dalių, popieriaus, kartono), importavo iš Kroatijos prekių už 22,46 mln. litų (farmacijos pramonės produktų, plastikų ir jų gaminių).
2022 prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kroatijos sudarė 140,31 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Kroatiją prekių už 73,91 mln. eurų (daugiausia gyvų gyvūnų, tabako ir tabako gaminių, mėsos ir mėsos subproduktų), importavo iš Kroatijos prekių už 66,4 mln. eurų (daugiausia medienos ir medienos dirbinių, medžio anglių, elektros mašinų ir įrenginių, farmacijos gaminių). Kroatijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 4,14 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Kroatijoje – 7,7 mln. eurų.
Kroatijos BVP struktūra (2001)
2271
-Kroatijos pramonė; -Kroatijos žemės ūkis; -turizmas Kroatijoje; -Kroatijos transportas; -Kroatijos bankai; -Kroatijos užsienio prekyba; -Kroatijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Kroatijos konstitucinė santvarka
Kroatijos partijos ir profsąjungos
Kroatijos ginkluotosios pajėgos