kròkas (Crocus), vilkdalginių (Iridaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 80 rūšių. Paplitęs Centrinėje ir Vakarų Azijoje, Viduržemio jūros regione, Europoje.
Žema, daugiametė, gumbasvogūnius išauginanti žolė. Gumbasvogūnis skridiniškas arba beveik rutuliškas, padengtas pakitusiais žvyniškais lapais. Lapų nedaug, jie pamatiniai, linijiški, su blyškiai žalia arba balta juosta per vidurį. Antžeminio stiebo neturi. Iš žemės išlenda tik apyžiedis, žiedkotis ir mezginė pasilieka žemėje. Apyžiedžio lapeliai balti, geltoni ar violetiniai, kartais tamsiai purpuriniai. Vaisius – dėžutė. Didžiausią ekonominę reikšmę turi Irane, Ispanijoje, Graikijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Maroke, Indijoje (Kašmyre) plantacijose auginamas daržinis krokas (Crocus sativus). Sudžiovintos oranžinės purkos yra prieskoniai (šafranas). Daugelio rūšių krokai auginami kaip dekoratyviniai, anksti pavasarį žydintys augalai. Lietuvoje dažniausiai auginami siauralapis krokas (Crocus angustifolius), geltonasis krokas (Crocus flavus), tinkluotasis krokas (Crocus reticulatus), puošnusis krokas (Crocus speciosus), pavasarinis krokas (Crocus vernus). Sukurta daug veislių.
krokai
krokai
daržinis krokas
849