Krókuvos lietùviai
Krokuvoje gyveno 1325 už Lenkijos karaliaus Vladislovo I Lokietkos sūnaus Kazimiero III Didžiojo ištekėjusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino duktė Aldona. 1386 Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila čia vainikuotas Lenkijos karaliumi, palaidotas Vavelio katedroje.
Nuo 1400 Jogailos universitete studijavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų jaunuolių (tarp jų 6 kunigaikščiai Giedraičiai). 1409 jame buvo įsteigta lietuvių studentų bursa (bendrabutis). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai rėmė universitetą materialiai. Žinoma, kad 15 a. čia mokėsi 188, 16 a. (iki 1588) – 168 studentai iš Lietuvos; 16 a. studijavo lietuvių raštijos kūrėjai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis.
1895–1935 Krokuvoje gyveno J. Angrabaitis. Iki I pasaulinio karo čia studijavo A. Didžiulis, J. A. Herbačiauskas (gyveno čia ir 1943–44), S. Kymantaitė-Čiurlionienė, P. Rimša, A. Varnas, J. Vienožinskis. 1904–14 veikė kultūros draugija Rūta. Lietuviai studentai buvo įkūrę savitarpio pašalpos draugiją Parama. 1912–14 Krokuvoje veikė Lietuvos socialdemokratų partijos užsienio biuras. 1910–17 čia veikė Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratijos ir Lenkijos kairiųjų socialistų partijos įkurta Krokuvos sąjunga politiniams kaliniams remti (rėmė Rusijos imperijos valdžios kalinamus kairiųjų veikėjus). Po I pasaulinio karo čia studijavo Vilniaus krašto (jį valdė Lenkija) gyventojų lietuvių, po II pasaulinio karo – SSRS okupuotos Lietuvos gyventojų.
Krokuvoje veikia Lietuvos garbės konsulatas (konsulas J. Widackis).
-Krokuva