kròmlechas (bretonų k. crom – ratas + lech – akmuo), neolito pabaigos ir senojo bronzos amžiaus megalitiniai statiniai. Buvo paplitę ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų–antro tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje Europoje (dabartinėje Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Skandinavijos šalių teritorijoje), Azijoje (dabartinėje Indijos, Japonijos ir Užkaukazės teritorijoje), Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Sudaro dideli pailgi (6–7 m aukščio) akmenys, stačiai sudėti ratu (kartais keliais koncentriniais ratais), juosiantys apie 100 m skersmens aikštelę; viršuje jie dažniausiai sujungti akmenų plokštėmis. Tokių ratų viduryje aptikta dolmenų arba menhyrų su kapais, kuriuose greičiausiai laidoti giminės vyresnieji ar genties vadai; rasta gludintų akmeninių kirvukų, lipdytos keramikos, akmeninių girnų.
Stonehenge’o kromlechas (Anglijoje)
Europoje pirmieji kromlechai, manoma, atsirado apie 3500 pr. Kr.; Bretanės pusiasalyje jie paplito ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje. Dėl kromlecho paskirties nėra vienos nuomonės: jie laikomi kulto statiniais (siejami su Saulės kultu) arba laidojimo paminklais, kuriuose atliekamos religinės apeigos. Žinomiausi kromlechai yra Stonehenge’o ir Avebury (Anglija) bei Carnaco (Prancūzija).