Kroneckerio ir Capelli teorema

Kroneckerio ir Capelli teorema (Krònekerio ir Kapèlio teoremà), tiesinių lygčių sistema $\sum _{k=1}^n{a}_{\mathit{ik}}{x}_k=b_i(i=1,2,\dots ,m)$ turi bent vieną sprendinį tada ir tik tada, kai sistemos koeficientų matricos $A=\left(\begin{array}{cccc}{a}_{11}& a_{12}& \dots & a_{1n}\\ a_{21}& a_{22}& \dots & a_{2n}\\ \dots & \dots & \dots & \dots \\ a_{m1}& a_{m2}& \dots & a_{\mathit{mn}}\end{array}\right)$ ir sistemos išplėstosios matricos $A\text{'}=\left(\begin{array}{ccccc}{a}_{11}& a_{12}& \dots & a_{1n}& b_1\\ a_{21}& a_{22}& \dots & a_{2n}& b_2\\ \dots & \dots & \dots & \dots & \dots \\ a_{m1}& a_{m2}& \dots & a_{\mathit{mn}}& b_m\end{array}\right)$ rangai lygūs. 1864 suformulavo L. Kroneckeris, 1875 – prancūzų matematikas Eugèneʼas Rouché.