krònika (gr. chronikos – susijęs su laiku), dažniausiai nepertraukiamas chronologine tvarka išdėstytas istorinių įvykių pasakojimas be analizės ar vertinimo. Gali būti surašyta tautos, karalių dinastijos valdymo ar pavienės institucijos, pvz., vienuolyno steigimo, istorija. Kronika nuo istorinio pasakojimo (pvz., Islandijos sagų) skiriasi pirmiausia tuo, kad vienoda reikšmė teikiama tiek svarbiems, tiek nesvarbiems įvykiams, pasakojimo struktūra įvairesnė, įvykius dažniausiai siekiama fiksuoti tiksliai (ypač, jei kalbama apie kronikininko gyvenamąjį laiką). Skiriamos vadinamosios mirusiosios kronikos (autorius surašo įvykius, kurie atsitiko iki jam pradedant rašyti) ir vadinamosios gyvosios kronikos (vienas ar keli autoriai pažymi ką tik praėjusius įvykius). Kronikos pradėtos rašyti antikos laikais, daugiausia jų atsirado viduriniais amžiais ir Renesanso laikotarpiu. Vienas žymiausių 12 a. Anglijos kronikininkų Godfridas Monmutietis parašė Britanijos karalių istoriją, paremtą kronikininkų Gildo ir Nenijaus pasakojimais ir populiariomis legendomis. 13 a. Prancūzijos Saint‑Denis vienuolyno lotynų kronikininkų mokyklos žymiausias kūrinys Didžiosios Prancūzijos kronikos. Kronikininkų pasakojimais rėmėsi W. Shakespeare’as, kiti rašytojai.
Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji, nuo 16 a., istoriografijos kūriniai vadinti metraščiais. Žanriniu pobūdžiu jie artimesni Vakarų Europos kronikoms nei rusų metraščiams. Kai kurie Vidurinio Lietuvos metraščių sąvado nuorašai vadinami Lietuvos ir Žemaičių didžiosios kunigaikštystės kronika. Platusis sąvadas, arba Bychovco kronika (parašyta 16 a. 3 dešimtmetyje), taip buvo vadinama tik 19 a., iš esmės toks pavadinimas atitinka kūrinio turinį.
Kronikos sąvoka Lietuvoje išplito nuo 16 a. vidurio dėl Vakarų Europos ir Lenkijos populiarių kronikų poveikio: Augustinas Rotundas 16 a. viduryje parašė Lietuvos kroniką, arba Istoriją (neišliko), vėliau Motiejus Strijkovskis – Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kroniką (1582). Vėliau reikšmingesnių kronikos žanro kūrinių nebuvo parašyta. Šiam žanrui iš dalies artima S. Daugirdo, A. Rimšos, P. Gradovskio kūryba.
Prūsijos, Latvijos, Lietuvos bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai labai svarbios vakarietiška tradicija rašytos Livonijos kronikos ir Vokiečių ordino, arba kryžiuočių kronikos: Henriko Latvio kronika (13 a. pirma pusė), Eiliuotoji Livonijos kronika (13 a. pabaiga), Dusburgiečio kronika (14 a. pirma pusė), Wartberge’s kronika (14 a. antra pusė), Vygando Marburgiečio kronika (14 a. pabaiga).
-kronikos; -metraštis; -metraščiai