Kronštadt (Кронштадт, Kronštãtas), miestas Rusijos šiaurės vakaruose, Leningrado srityje, Suomijos įlankoje, Kotlino saloje; Sankt Peterburgo administracinis rajonas. 44 461 gyventojas (2020). Karinis jūrų uostas. Plentas į Sankt Peterburgą (eina pylimu), keltas į Lomonosovą. Laivų remontas, tekstilės, siuvimo, maisto (mėsos, pieno) pramonė. Šv. Mikalojaus soboras (1902–13), Admiraliteto kompleksas, Didžiosios tvirtovės ansamblis, arsenalas. Kronštadto tvirtovės, istorinis dailės ir architektūros, A. Popovo memorialinis muziejai. Pagal Kronštadte įrengto futštoko nulinį brūkšnį Lietuvoje priimta skaičiuoti absoliutųjį aukštį.
Kronštadt
Istorija
1703 caras Petras I atkariautoje iš švedų saloje pastatydino tvirtovę Sankt Peterburgo prieigoms ginti. Ji buvo labai svarbi per 1700–21 Šiaurės karą (iki 1723 vadinta Kronšlotu). Nuo 18 a. 3 dešimtmečio Kronštadtas – Rusijos Baltijos laivyno pagrindinė bazė, iki 19 a. pabaigos (kol 1877–85 buvo nutiestas kanalas iki Sankt Peterburgo) – ir prekybos uostas. Kronštadto jūreiviai ir laivai dalyvavo 1905–07 ir 1917 Vasario revoliucijose, Spalio perversme, 1917–22 Rusijos pilietiniame kare (1921 įvyko antibolševikinis Kronštadto sukilimas). Per II pasaulinį karą Kronštadtas priklausė Leningrado gynybos sistemai, ne kartą bombarduotas Vokietijos karinės aviacijos.
Kronštadt (priekyje Šv. Mikalojaus soboras pastatytas 1902–13)