krosingoveris

kròsingoveris (angl. crossing‑over), homològinė rekombinãcija, apsikeitimas segmentais tarp homologinių chromosomų, DNR molekulių. Vyksta visų organizmų, tarp jų ir žmogaus, ląstelėse. Programuotai vyksta mejozės metu, kai homologinės chromosomos suartėja (mejozinis krosingoveris), ir kai kuriose somatinėse ląstelėse (mitozinis, arba somatinis, krosingoveris). Krosingoveris būtinas mejozės metu, jam sutrikus netaisyklingai paskirstomos chromosomos, atsiranda heteroploidija. Dėl krosingoverio chromosomoje naujai sukimba genai. Po mejozinio krosingoverio šis genų sankibos pokytis gali būti paveldimas palikuonių. Krosingoveris, vykstantis mitozėje, gali būti viena iš somatinių ląstelių įvairovės priežasčių. Dažniausiai homologinės chromosomos apsikeičia vienodo dydžio segmentais. Gali vykti ir nelygus krosingoveris, kuris ypač dažnas chromosomos vadinamuosiuose karštuosiuose taškuose – daug kartotinių sekų turinčiose vietose. Dėl nelygaus krosingoverio vienoje chromosomų segmentas padvigubėja (duplikacija), kitoje atsiranda iškrita (delecija). Krosingoveris vyksta veikiant specialių genų koduojamiems baltymams. Atsiranda DNR trūkių, DNR grandinė nuo vienos molekulės perkeliama ant kitos, susidariusi kryžiaus pavidalo struktūra perkerpama ir DNR trūkiai sujungiami. Krosingoveris priklauso nuo chromosomos sandaros ypatumų, aplinkos veiksnių, lyties. Vyrų ląstelėse krosingoveris vyksta rečiau negu moterų, o drozofilų patinų ląstelėse krosingoveris visai nevyksta. Kaip antrinis homologinių chromosomų susikryžiavimo rezultatas gali būti geno konversija (vieno alelio virtimas kitu).