Krosnà, miestelis Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į vakarus nuo Simno; seniūnijos, parapijos centras. 244 gyventojai (2021).
Per Krosną teka Sūrava (įteka į Buktos pelkę). Per miestelį eina Alytaus–Kazlų Rūdos geležinkelis; plentai į Alytų, Marijampolę, Kalvariją. Šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčia. Paštas, medicinos punktas, Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos skyrius (nuo 1950 septynmetė, aštuonmetė, 1969–96 vidurinė, 1996–2001 progimnazija, 2001–20 pagrindinė mokykla), vaikų darželis, biblioteka (1947). Žirgynas (veisiami trakėnų veislės žirgai, nuo 1997 rengiamos kasmetinės konkūrų varžybos). Miestelio centre yra paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę (1999). Į pietryčius nuo Krosnos yra Kalniškės miškas (jame nuo 1974 aptvertoje teritorijoje apgyvendinti muflonai). 4 km į šiaurę nuo miestelio yra Žuvinto biosferos rezervatas.
Krosnos herbas
Architektūra
Klasicistinėje Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje (1842, 1913 pristatyti bokštai) yra paveikslas Švč. Mergelė Marija Škaplierinė (1887), medinė skulptūra Mykolas Arkangelas (19 amžius). Medinis kryžius su koplytėle (1928).
2271
Istorija
Krosna ėmė kurtis 16 a.; per Valakų reformą paskirtas sklypas, vadintas Krosnos atmata, 1595 leista kurti gyvenvietę. 1602 minima Krosna, 1688 – Krosnos dvaras ir kaimelis. Apie 1650–55 pastatyta bažnyčia. 1862 įsteigta valdinė pradžios mokykla. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino A. Zigmantaitė, J. Kaluškevičius ir kiti. Apie 1870 pro miestelį nutiestas Marijampolės–Alytaus plentas, 1897–1900 plentas į Kalvariją, 1897–1901 geležinkelis. 19 a. pabaigoje–1950 Krosna buvo valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai. 2002 patvirtintas Krosnos herbas.
1680 buvo 11, 1703 – 1, 1738 – 4 šeimos, 1883 bažnytkaimyje buvo 232, palivarke – 140, 1923 kaime – 77, dvare – 101, 1959 miestelyje – 366, 1970 – 380, 1979 – 404, 1989 – 396, 2001 – 401, 2011 – 330 gyventojų.
1303