Krosno (Kròsnas), miestas Lenkijos pietryčiuose, Pakarpatės vaivadijoje, į pietvakarius nuo Rzeszówo.
45 057 gyventojai (2021).
Krosno įsikūręs Karpatų kalnų slėnyje, prie Wisłoko ir Lubatówkos upių santakos (Vyslos baseinas). Per Krosno eina Jasło–Sanoko geležinkelis ir plentas. Pramonės svarbiausia šaka – stiklo pramonė. Naftos gavybos (gaunama prie Krosno nuo 19 a. vidurio) centras. Automobilių ir lėktuvų dalių gamyba, medienos apdirbimo, avalynės (ir sportinės), maisto, tekstilės, siuvimo, statybinių medžiagų pramonė, plastikų perdirbimas. Turizmas.
Daug sporto objektų, tarp jų – sportinis aerodromas. Aukštoji profesinė mokykla, Krokuvos naftos ir dujų pramonės instituto filialas. Muziejai: Pakarpatės, amatų, misionierių (eksponatai iš Afrikos).
2271
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia Krosno (1402–16 a. pradžia, 1904 restauruota)
Architektūra
Išliko vidurinių amžių miesto planas. Pranciškonų vienuolyno kompleksas: gotikinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (1402–16 a. pradžia, 1904 restauruota) su renesansiniais antkapiais (1573, dailininkas J. M. Padovano) ir ankstyvojo baroko antkapine Oświęcimų koplyčia (1648, manoma, architektas W. Petroni, puošyba dailininko G. B. Falconi), vienuolyno pastato (1591, 18–19 a. perstatytas) sparnas. Bažnyčios: Šv. Vaitiekaus (15 a. vidurys, 1903 perstatyta), Švenčiausiosios Trejybės ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (15 a. antra pusė, 1646 perstatyta ir išplėsta) su barokine Porcjuszų koplyčia, vėlyvojo baroko Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia ir kapucinų vienuolynas (1771–1811, architektas I. Barthas), vienuolyno sodas (18–19 a.). Renesansiniai ir barokiniai gyvenamieji namai (16 a., 17 a., 19 a.) su arkadomis, vėlyvojo renesanso Vyskupų rūmai (1646, dabar muziejus), ankstyvojo baroko varpinė (1651), neorenesansiniai rūmai (19 a. antra pusė).
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1282. 1367 jau turėjo miesto teises. Nuo 15 a. svarbus amatų (gelumbės, drobės audimas), prekybos (vyno, audinių, galvijų ir kita), kultūros (jau 1413 buvo 2 mokyklos, 1614 įkurta jėzuitų kolegija) centras, vadintas Mažąja Krokuva. 1461 nutiestas vienas pirmųjų šalyje vandentiekių. 1474 Krosno atrėmė Vengrijos karaliaus Motiejaus Korvino, 1616 – kazokų, 1657 – Transilvanijos kariuomenę. 17 a. antroje pusėje–18 a. pamažu smuko. 1772–1918 priklausė Austrijai.
Sparčią plėtrą nuo 19 a. antros pusės lėmė naftos gavyba ir naftos pramonės plėtotė. Tarpukariu pradėta eksploatuoti ir gamtines dujas, sukurta stiklo, gumos ir kitos pramonės šakos. Per II pasaulinį karą 1942 veikė getas; 1944 per SSRS ir Vokietijos kariuomenių kovas Krosno apgriautas; po karo atstatytas.
1975–98 vaivadijos, 1867–1975 ir nuo 1999 apskrities centras.
2271