Krotoszyn (Krotòšynas), miestas Lenkijos pietvakariuose, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į vakarus nuo Kaliszo; apskrities centras.
28 704 gyventojai (2021). Per Krotoszyną eina Jarocino–Oleśnicos, Leszno–Ostrów Wielkopolski geležinkeliai. Variklių dalių, kasybos įrangos, metalo gaminių (baldų, transporto priemonių įrangos) gamyba, maisto (mėsos, cukraus, pieno, alaus), statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, chemijos, siuvimo pramonė. Turizmas. Biblioteka. Krašto muziejus, galerija.
Architektūra
Bažnyčios: medinė Šv. Fabijono ir Sebastijono (1572, 1813 restauruota), vėlyvojo renesanso Šv. Jono Krikštytojo (1597, 1782 atstatyta), klasicistinė neobarokinė Šv. Andriejaus Bobolos (1790, 1885 baigtas fasadas). Barokiniai klasicistiniai rūmai (1700, 1819 baigtas fasadas, apie 19 a. vidurį – oficina, 19 a. pabaigoje įkurtas parkas). Vėlyvojo baroko vienuolyno kompleksas: vienuolyno pastatas (1733, 1836 performuotas, dabar muziejus), Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (1772, spėjama, architektas K. M. Frantzas). Vėlyvojo klasicizmo arsenalas (1823), neorenesansinė rotušė (1899) su barokiniu bokštu (1777). Senajame Krotoszyne – medinė Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia (1755).
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1405. Miesto teisės nuo 1415. Viduriniais amžiais amatų (alaus gamyba, gelumbės audimas ir kita) ir prekybos (galvijų mugės) centras. Naikintas gaisrų (1453, 1638, 1774 ir kita) ir karų (17 a. per karą su Švedija ir vėliau). Nuo 16 a. vidurio Krotoszyne būrėsi čekų brolių bendruomenė, 17 a. – iš Silezijos išvyti protestantai. 16–19 a. gyvavo viena svarbiausių Didžiosios Lenkijos žydų bendruomenių. 1793 Krotoszynas atiteko Prūsijos karalystei. Krotoszyno gyventojai dalyvavo 1848 ir 1918–19 Didžiosios Lenkijos sukilimuose. Siekiant Krotoszyną suvokietinti 19 a. pabaigoje aplink jį buvo įsteigta vokiečių kolonistų kaimų. 1875 iki Krotoszyno nutiesus geležinkelį pradėta plėtoti apdirbamąją pramonę. Per II pasaulinį karą Krotoszynas 1939–45 priklausė Vokietijai. 1815–1975 ir nuo 1999 apskrities centras. 1863 sukilimo diktatoriaus M. Langiewicziaus gimimo (1827) vieta.