Krúonis, miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, 18 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių; seniūnijos, parapijos centras. 499 gyventojai (2021). Per miestelį teka Kruonė (Lapainios intakas). Į šiaurę nuo Kruonio yra Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir tvenkinys. Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija (nuo 1924 pradinė, 1944–49 progimnazija, 1949–2009 vidurinė mokykla), biblioteka (1939), kultūros namai. Miestelyje išliko buvusio Kruonio dvaro rūmų griuvėsiai. Koplytstulpis sovietų okupacijos aukoms atminti.
Kruonio herbas
Architektūra
Miestelio planas spindulinis (susiklostė 17 a. viduryje, gatvinio kaimo gale įkūrus miestelį), centre – keturkampė aikštė.
Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia Kruonyje (1610, perstatyta 1836, architektas K. Gregotovičius)
Dievo Motinos Globėjos, arba Pokrovo, cerkvė Kruonyje (1926)
Renesansinėje vienanavėje lotyniškojo kryžiaus plano Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje (1610, 1764 atstatyta ar perstatyta, 1836 perstatyta, architektas K. Gregotovičius) suderintos stačiatikių cerkvių ir katalikų bažnyčių formos.
Bažnyčioje yra renesansiniai T. B. Oginskio (17 a. pradžia) ir S. L. Oginskio (17 a. vidurys, turi baroko elementų) antkapiniai paminklai, medinė skulptūra Nukryžiuotasis (19 a.), pasidabruota barokinė taurė (1749). Medinėje Dievo Motinos Globėjos, arba Pokrovo, cerkvėje (1926) yra ikona Kazanės Dievo Motina su aptaisu (18 a. pabaiga–19 a. pradžia). Smuklės pastatas (19 amžius).
2271
Istorija
15 a. prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro, stovėjusio dabartinėje piliavietėje, vadinamoje Pilimi, įsikūrė gyvenvietė. 15 a. viduryje įsteigta bažnyčia. 1570–1831 Kruonį valdė Oginskiai. Prieš 1580 pastatyta stačiatikių cerkvė, 1610 – pirmoji Lietuvoje unitų cerkvė (1628–29 prie jos įsteigtas unitų vienuolynas ir mokykla); 1834–54 rekonstruota į stačiatikių cerkvę, 1919 – į katalikų bažnyčią. 16 a. pabaigoje– 17 a. pradžioje T. B. Oginskis pasistatė mūrinius renesansinius dvaro rūmus. 1693 pirmą kartą minimas Kruonio miestelis. 1787 degė. Nukentėjo per 1812 karą (Prancūzijos kariuomenė smarkiai apgriovė Oginskių dvaro rūmus, po to jie sunyko). 1852 atidaryta valdinė pradinė mokykla. Kruonio ir apylinkių gyventojai dalyvavo 1863–1864 sukilime; už tai nemažai jų buvo ištremta.
Nuo 20 a. pradžios (iki 1950) Kruonis buvo valsčiaus centras. SSRS–Vokietijos karo pradžioje Kruonyje veikė lietuvių sukilėlių būrys (25 žmonės). 1941 08 pabaigoje–09 pradžioje vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 124 Kruonio valsčiaus žydai. Per karą miestelis degė. Po karo apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos A rinktinės partizanai (Gojaus miškelyje buvo užkasti apie 30 žuvusių partizanų palaikai; 1990 įrengta memorialinė kompozicija). Sovietų valdžia iš Kruonio miestelio ir kaimo ištrėmė 25 gyventojus. Kruonis buvo apylinkės (nuo 1950) centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2007 patvirtintas Kruonio herbas. 1693 buvo daugiau kaip 40, 1775 – 25 šeimos, 1861 – 311, 1897 – 549, 1923 – 495, 1959 – 679, 1970 – 563, 1979 – 543, 1989 – 1023, 2001 – 726, 2011 – 661 gyventojas.
Kruonis
A. Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistinis paveldas ir jo vertybės t. 1 kn. 1 Vilnius 2002.
972
1182