„Krupp AG“, „Fried. Krupp AG“, Krupp‑Konzern (Krùpo koncèrnas), 19 a. pabaigoje–20 a. pabaigoje viena didžiausių Vokietijos metalurgijos pramonės ir mašinų gamybos bendrovių. Būstinė buvo Essene. Veiklos sritys: plieno, mašinų, chemijos ir maisto pramonės, medicinos įrangos, kasybos, statybos, karinės technikos, staklių, bėginių transporto priemonių, laivų elektronikos gamyba, tiltų statyba, vamzdynų tiesimas, prekyba ir kita.
Išsiplėtė iš Essene 1811 F. Kruppo (1787–1826) įkurtos liejyklos. Gamino plieną, velenus (nuo 1848), patrankas ir pabūklų vamzdžius (nuo 1859), statė laivus (nuo 1902). 1824 dirbo 20, 1846 – 140, 1887 – 21 000, 1902 – 43 000 darbuotojų. 1903 įregistruotas koncernas Fried. Krupp AG. Per I pasaulinį karą jame dirbo 165 000 darbuotojų. Eksportavo daug ginklų (prieš I pasaulinį karą 92 % karinės produkcijos). Per II pasaulinį karą Čekoslovakijoje, Lenkijoje (t. p. pastatė gamyklą Osvencime), Prancūzijoje, Nyderlanduose, SSRS, Graikijoje perėmė gamyklas, kuriose dirbo apie 250 000 darbuotojų (apie 100 000 priverstinai, iš jų apie 70 000 mirė). 1943 A. Hitlerio sprendimu (Lex Krupp) vieninteliu koncerno (jam priklausė 110 didelių įmonių Vokietijoje ir 25 užsienyje) savininku tapo A. Krupp von Bohlen und Halbachas (1907–67, F. Kruppo provaikaitis). 1948 jis Niurnbergo tribunolo buvo nuteistas 12 m. kalėti (su turto konfiskacija), 1951 amnestuotas. 1965 dėl finansinių sunkumų Krupp AG atsidūręs prie bankroto ribos, gavo valstybės ir bankų paramą. Iki 1967 koncernas buvo valdomas F. Kruppo įpėdinių. 1968 tapo Fried. Krupp GmbH. 1977 apyvarta buvo 4,5 mlrd. Vokietijos markių, dirbo 79 000 darbuotojų, 1988 apyvarta 14,7 mlrd. Vokietijos markių, dirbo 63 400 darbuotojų. 1992 koncernas vėl tapo Krupp AG, perėmė bendrovę Hoesch AG ir tapo Friedrich Krupp AG Hoesch‑Krupp. 1999 ši bendrovė (tuo metu joje dirbo 53 850 darbuotojų) susijungė su plieno gamybos bendrove Thyssen AG į Thyssen Krupp AG.