krūtis

krūts (mamma), porinis organas priekiniame žmogaus krūtinės ląstos paviršiuje, ant didžiojo krūtinės raumens. Abiejų lyčių gemalai dažniausiai turi dvi krūtų užuomazgas, kartais naujagimis gimsta su keliomis papildomomis krūtų (polimastija) ar spenelių (politelija) užuomazgomis.

Normaliai brendimo laikotarpiu auga ir vystosi tik moterų krūtys. Jose yra pieno liaukos, kurių funkcija – pieno gamyba kūdikiui žindyti. Subrendusios krūties forma ir dydis būna įvairus, individualus, priklauso nuo paveldėjimo. Pieno liaukas gaubia purusis jungiamasis ir riebalinis audinys, kurio kiekis lemia krūties dydį. Krūties priekyje yra apskritas pigmentuotas laukelis (areolė) su speneliu centre. Spenelio viršūnėje yra 12–15 angelių, jomis atsiveria pieno liaukos ištekamieji latakai. Krūtų formavimosi trukmė vidutiniškai 3–5 m., lietuvių mergaičių jos dažniausiai išsivysto 11–16 gyvenimo metais. Krūtys kinta mėnesinių ciklo metu (padidėja ir sustandėja prieš mėnesines), ypač jos padidėja nėštumo metu. Dažniausios krūtų ligos yra mastopatija, mastitas, krūties vėžys (dažniausia moterų onkologinė liga). Vyrų krūtys gali padidėti (ginekomastija) esant nutukimui, sergant belatakių liaukų ligomis, kartais – brendimo laikotarpiu.

moters krūtis: 1 – krūtinės raumuo, 2 – šonkauliai, 3 – pieno latakai, 4 – spenelis, 5 – riebalinis audinys

1307