Krýmo anèksija, Ukrainai priklausančio Krymo prijungimas prie Rusijos.
Rengimasis aneksijai
Aneksijos idėja negimė spontaniškai. Dar 2008 Rusijos prezidentas V. Putinas, kalbėdamas Bukarešte, perspėjo Vakarus, kad jei Ukraina įstos į NATO, ji rizikuoja prarasti Krymą ir Rytų Ukrainą. 2013 rudenį Ukrainoje kilus neramumams, jau 2013 12 Rusija ėmėsi ruoštis Krymo prijungimui tuo atveju, jei prezidentas V. Janukovyčius būtų nuverstas. Rusijos žvalgybos tuometiniais duomenimis, dauguma Krymo gyventojų buvo linkę pozityviai vertinti Krymo prijungimą prie Rusijos. Vadovauti karinei Krymo prijungimo operacijai buvo paskirtas gynybos ministras Sergejus Šoigu, o politinei operacijos daliai – Olegas Belavencevas, kuris jau 2014 02 23 atvyko į Krymą susipažinti su padėtimi pusiasalyje.
Ukrainos Krymo autonominėje respublikoje, 2001 surašymo duomenimis, apie 60 % gyventojų sudarė rusai, apie 24 % – ukrainiečiai ir daugiau kaip 10 % – totoriai. Rusų kalbą savo gimtąja kalba laikė 79 % visų gyventojų, ukrainiečių ir totorių – po 9,6 %. Krymo pusiasalyje, Sevastopolyje, pagal Ukrainos ir Rusijos susitarimą, 1997 nuomos sutartimi 10‑čiai metų buvo dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas.
Ukrainos prezidentui V. Janukovyčiui pabėgus iš Kijevo, į Krymą ėmė grįžti Berkuto kariai, kurie buvo kaltinami prezidento įsakymu šaudę į taikius demonstrantus. Kryme jie buvo sutikti kaip didvyriai. 02 23 Kerčėje ir Sevastopolyje buvo surengti juos palaikantys mitingai. Kerčėje mitinguotojai nuplėšė Ukrainos vėliavą ir iškėlė Rusijos vėliavą. Prorusiškai nusiteikę demonstrantai sumušė ukrainiečių demonstrantus. 02 25 Simferopolyje, kuris nuo 1991 turėjo specialų valstybinio miesto statusą (Ukrainoje), įvyko demonstracija, reikalaujanti sušaukti Krymo autonominės respublikos Aukščiausiąją Tarybą ir paskelbti referendumą dėl Krymo nepriklausomybės. Rusijos karinis laivynas Sevastopolyje paskelbė padidintą karinę parengtį. Kijeve įvyko demonstracijos, palaikančios opoziciją Krymo prorusiškai valdžiai ir skanduojančios šūkius Krymas – tai Ukraina.
Krymo užėmimas
2014 02 27 naktį Simferopolyje rusų desantininkai, atgabenti lėktuvais į Sevastopolį, užėmė parlamento ir vyriausybės rūmus ir iškėlė Rusijos vėliavas. Jie pasiskelbė rusakalbių Krymo piliečių gynėjais savanoriais. Ukrainos valdžia šią akciją pavadino teroristiniu aktu ir paskelbė milicijos ir vidaus kariuomenės karinę padėtį. Nors Krymo parlamento pastatas buvo užimtas ginkluotų žmonių, susirinkę deputatai balsavo dėl būsimo referendumo. Iš 64 dalyvavusių deputatų 61 buvo už tai, kad 2014 05 25 būtų surengtas referendumas. Referendumo paskelbimas buvo nelegalus, nes Ukrainos konstitucija numatė galimybę Krymo parlamentui skelbti tik vietinio pobūdžio referendumus, o ne referendumą dėl Krymo autonomijos statuso.
Krymo parlamentas, nesant kvorumui, 42 balsais išrinko Rusijos vienybės partijos lyderį Sergejų Aksionovą nauju Krymo autonominės respublikos vyriausybės pirmininku. Kijevas šį sprendimą paskelbė nelegaliu, nes jis neatitiko Ukrainos konstitucijos, pagal kurią autonominės respublikos ministras pirmininkas turi būti skiriamas pritariant Ukrainos prezidentui. Krymo parlamento pirmininkas ir naujas Krymo vyriausybės pirmininkas paskelbė, kad jie laiko V. Janukovyčių teisėtu Ukrainos prezidentu. 2014 02 28 Rusijos kariai Sevastopolyje užėmė karinį Belbeko oro uostą. Ukrainos valdžia tai įvertino kaip ginkluotą intervenciją ir okupaciją. Tos pačios dienos ryte ginkluoti kariškiai be atpažinimo ženklų užėmė Sevastopolio oro uostą ir Ukrainos kontroliuojamą pasienio zoną prie Sevasopolio. Virš Krymo buvo pastebėti Rusijos naikintuvai.
Ukrainos valdžia, susirūpinusi įvykiais Kryme, išsiuntė protesto notą Kremliui, o į Krymą pasiuntė buvusį Ukrainos užsienio reikalų ministrą P. Porošenko. Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė Rusijos konsulatui Simferopolyje išduoti buvusiems Berkuto kariams rusiškus pasus. Rusija t. p. pareiškė, jog gins savo piliečius, bet nenaudos karinės jėgos.
Rusijos kariai Perevalne (Krymas, 2014 03 05)
02 28 vakare laikinai einantis Ukrainos prezidento pareigas Oleksandras Turčynovas Rusiją įvardijo agresore ir nurodė, kad Rusija vykdo tą patį scenarijų, kaip ir 2008 Sakartvele. 2014 03 01 naujasis Krymo autonominės respublikos vyriausybės pirmininkas Sergejus Aksionovas kreipėsi į V. Putiną padėti užtikrinti Krymo gyventojų ramybę ir saugumą. Jis t. p. paskelbė, kad perima vadovavimą Krymo milicijai ir pasienio kariuomenei. Ukrainos gynybos ministerija informavo, kad paskutiniu metu į Krymą įžengė 6000 Rusijos karių, atskrido 8 transporto lėktuvai, 10 naikintuvų ir 30 šarvuotų automobilių. 03 01 popietę Rusijos Federacijos Taryba kreipėsi į prezidentą V. Putiną su prašymu imtis priemonių, užtikrinančių stabilumą Krymo pusiasalyje. Savo ruožtu prezidentas V. Putinas kreipėsi į Federacijos Tarybą dėl sutikimo išsiųsti karinį kontingentą į Krymo pusiasalį, nes tariamai susidarė ypatinga situacija ir kilo grėsmė Rusijos piliečių ir Rusijos karių, esančių Kryme, gyvybėms. Tokį sutikimą jis gavo.
Ukrainos ir Vakarų šalių reakcija
Ukraina ir Vakarų šalys apkaltino Rusiją, kad ji sulaužė 1994 Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos ir Ukrainos pasirašytą Budapešto memorandumą. Juo Ukraina atsisakė jos teritorijoje dislokuoto atominio ginklo, kuris čia buvo po SSRS žlugimo, o šalys memorandumo signatarės įsipareigojo saugoti Ukrainos nepriklausomybę ir jos sienų vientisumą.
03 02 laikinai einantis Ukrainos prezidento pareigas Oleksandras Turčynovas paskelbė visuotinę mobilizaciją, o Kryme Rusijos kariuomenės daliniai be skiriamųjų ženklų toliau užiminėjo ukrainiečių pozicijas, nesulaukdami jokio karinio ukrainiečių pasipriešinimo. Ukrainos kariškiai Krymo karinėse bazėse buvo daugiausiai vietos gyventojai, pašaukti atlikti karinę tarnybą pagal sutartis. Jie vykdė nurodymus iš Kijevo: neprovokuoti karinių veiksmų. Prorusiška Sevastopolio miesto valdžia pasiprašė Krymo autonominės respublikos valdžios prijungti miestą prie Krymo.
Rusijos okupacinius veiksmus pasmerkė NATO ir Didžiojo septyneto šalys, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague pareiškė, kad intervencija į Krymą yra didžiausia 21 a. krizė ir kad Rusija faktiškai perėmė Krymo kontrolę. 03 03 Oleksandras Turčynovas informavo pasaulio visuomenę, kad Rusijos karinis laivynas užblokavo Ukrainos laivyną Sevastopolio įlankoje, t. p. kad Rusijos karių skaičius nuolat didėja ir jau siekia 16 000.
Pastangos įteisinti aneksiją
03 06 Krymo autonominės respublikos parlamentas (sudarė 100 asmenų, dalyvavo 81, iš jų 78 balsavo už) priėmė sprendimą prisijungti prie Rusijos. Šį sprendimą turėjo patvirtinti 03 16 surengtas Krymo gyventojų referendumas. Referendumo nepripažino nei tarptautinė bendruomenė, nei Ukrainos valdžia. Krymo totoriai referendumą boikotavo. Jį pripažino tik Rusija ir prorusiška Krymo valdžia. Buvo paskelbti tokie referendumo rezultatai: dalyvavo 81,3 % gyventojų, iš jų 96,77 % buvo už prisijungimą prie Rusijos. Kitą dieną po referendumo Krymo parlamentas paskelbė nepriklausomybės nuo Ukrainos deklaraciją.
03 18 Rusijos prezidentas V. Putinas ir prorusiški Krymo autonominės respublikos vadovai pasirašė sutartį dėl Krymo ir Sevastopolio miesto prijungimo prie Rusijos. 03 19 Rusijos kariai pradėjo masiškai šturmuoti ir grobti ukrainiečių bazes. Rusijos karių skaičius Krymo pusiasalyje pasiekė 19 000.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 03 27 patvirtino rezoliuciją 68/262, kuri skelbė, kad Krymo referendumas yra nelegitimus ir pusiasalio prijungimas prie Rusijos Federacijos yra neteisėtas. Ukrainos parlamentas 04 15 priėmė rezoliuciją, kad Krymas yra laikinai Rusijos okupuota teritorija. Krymo aneksijos metu apie 10 000 Krymo gyventojų tapo pabėgėliais.
438