Krýmo kalna (Кримскі Гори, Krymski hory), kalnai Ukrainoje, Krymo pusiasalio pietuose ir pietryčiuose. Ilgis (iš pietvakarių į šiaurės rytus) apie 180 km, didžiausias plotis apie 50 kilometrų. Susideda iš 3 lygiagrečių dalių.
Pagrindinis kalnagūbris (dar vadinamas Jaila) – klintiniai stalkalnių masyvai Juodosios jūros pakrantėje; didžiausias aukštis 1545 m (Roman-Košo kalnas). Į šiaurę nuo jo yra 2 žemesni kuestiniai gūbriai: vidurinis (didžiausias aukštis 738 m) ir šiaurinis (didžiausias aukštis 344 metrai). Susidarę daugiausia iš molio skalūnų, smiltainių ir klinčių; yra ir erupcinių bei vulkaninių (Ajudagas, Karadagas) uolienų. Susiraukšlėjo per alpinę kalnodarą, iškilo kreidos periodo pabaigoje ir eocene. Pagrindinis kalnagūbris yra antiklinorijaus ašinė dalis, kuestos – antiklinorijaus šiaurinio sparno monoklinos (antiklinorijaus pietinis sparnas atskilo ir nusileido į jūros dugną). Plokščios bemiškės stalkalnių viršūnės vadinamos jailomis (Aj Petrio, Jaltos, Nikitos, Babugano, Karabio jaila). Daug karstinio reljefo formų ir karstinių urvų.
Demerdži kalnas Vaiduoklių slėnyje
Krymo kalnai stačiais šlaitais nusileidžia į siaurą pajūrį – Krymo Pietų Krantą; šlaitai suskaidyti erozijos. Pagrindiniame kalnagūbryje yra Angaros perėja (per ją eina Simferopolio–Jaltos automobilių kelias), Baidaros Vartai. Jaltos ir Karadago rezervatai.
Alpinizmas; įvairaus sudėtingumo kopimo maršrutai. 1989 04 30 kopdamas į Krymo kalnų Mšatkos viršūnę (apie 400 m aukščio status skardis Sanatornojės apylinkėse; viena populiariausių kopimo vietų) žuvo lietuvių alpinistas A. Gudelis.
Emine-Bair-Chosaro urvas
Mramornajos urvas
didžausias Krymo krioklys Džur-Džuras