Krýmo totõriai (Kyrym tatarlar, kyrymlar), Rytų Europos tauta. Gyvena Ukrainoje, daugiausia Kryme (2014 okupuotas ir aneksuotas Rusijos; Krymo aneksija), Rusijos Federacijoje (daugiausia Šiaurės Kaukaze), Uzbekijoje, Tadžikijoje, Turkijoje, Azerbaidžane ir Rumunijoje. Iš viso 21 a. pradžioje buvo apie 0,85 mln. Krymo totorių. Kaba Krymo totorių kalba. Antropologiškai, pagal tarmę ir kultūrą skiriamos Krymo totorių 3 etninės grupės: šiaurės, arba stepių (nogaylar), vidurio, arba kalniečių (daglar), ir pietų, arba pakrantės (tatlar). Pietų Krymo totoriai – europidai, šiaurės Krymo totoriai turi mongolidų bruožų, vidurio Krymo totoriai – tarpinio antropologinio tipo. Tikintieji – musulmonai sunitai.
Krymo totorės tautiniais drabužiais
Gyvensena
Krymo totorių namas, puoštas tradiciniais ornamentais
Tradiciniai verslai: pietuose – žemdirbystė (sodininkystė, vynmedžiai, tabakas, kviečiai, linai), stepėse – daugiausia gyvulininkystė (avys, arkliai), iš dalies žemdirbystė (kviečiai, avižos, miežiai), jūros pakrantėse – žvejyba. Plėtojami amatai. 21 a. pradžioje Krymo totoriai dirbo žemės ūkyje, pramonėje ir paslaugų sferoje. Tradiciniai drabužiai: vyrų – balti marškiniai, plačia juosta sujuostos tamsios plačkelnės, trumpas prigludęs švarkas, žema apvali kepuraitė; moterų drabužiai – kaip Šiaurės Kaukazo tautų.
Istorija
Krymo totorių etnogenezėje dalyvavo daug antropologinių ir etninių grupių: taurai (autochtonai), kimerai (12 a. prieš Kristų), skitai (7 a. prieš Kristų), sarmatai (3 a. prieš Kristų) ir alanai (1 a., visi iranėnų grupės), graikai (6 a. prieš Kristų ir 12 a.), romėnai (1 a.), gotai (3 a.), hunai (4 a.), madjarai (9 a.), mongolai (13 a.) ir Genujos italai (15 a.); pastarieji, kaip ir gotai, iki 17 a. išlaikė savo kalbą.
Didžiausią įtaką krymo totorių etnogenezei darė tiurkai: chazarai (7 a.), ypač kipčiakai (10 a.), vėliau – seldžiukai ir nogajai (13 a.). 16 amžiuje susidarė Krymo totorių tauta, turinti savimonę, kalbą, kultūrą, valstybingumą. Dauguma stepių Krymo totorių yra chazarų, kipčiakų ir nogajų palikuoniai; dauguma Krymo totorių kalniečių – taurų, iranėnų, gotų ir chazarų palikuoniai; dauguma pakrantės Krymo totorių – iranėnų, graikų, genujiečių ir tiurkų palikuoniai.
Krymo totorių valstybingumo užuomazga – Aukso ordai pavaldi Krymo valda (13 a.). 1420 jos valdovas Chadži‑Girėjus tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vasalu. Nuo 1443 gyvavęs savarankiškas Krymo chanatas (nuo 1475 – Osmanų imperijos vasalas) pasižymėjo tolerancija judėjams ir krikščionims (kitaip nei kitų musulmonų šalių, Krymo musulmonai galėjo nebaudžiami pereiti į krikščionybę). Chanato laikais plėtojosi Krymo ūkis, klestėjo kultūra (Chanų rūmai Bachčisarajuje). 1783 prie Rusijos prijungtame Kryme prasidėjo religinė, kultūrinė priespauda (pvz., 1833 sunaikintos Krymo totorių senosios knygos ir rankraščiai). Per Krymo karą (1853–1856) daug Krymo totorių persikėlė į Turkiją. 1883 pradėtas leisti pirmasis Krymo totorių laikraštis Terdžiman. 19 a. antroje pusėje susidarė Krymo totorių nacija.
Krymo totoriai tradiciniais drabužiais (19 a. pabaiga)
Krymo totorių etninė vėliava
Suirus Rusijos imperijai, 1917–1918 Krymo totoriai bandė atkurti nepriklausomą valstybę. 1921 Rusijos Federacijoje įkurtoje Krymo Autonominėje Sovietų Socialistinėje Respublikoje toliau buvo naikinami kultūriniai paminklai. Sovietų valdžios apkaltinti bendradarbiavimu per Antrąjį pasaulinį karą su naciais visi Krymo totoriai 1944 buvo deportuoti į Vidurinę Aziją (daugiausia Uzbekiją); uždrausta spauda jų kalba, drausta minėti tautos vardą. Ši genocido politika Krymo totoriams padarė didžiulę žalą. 1967 kaltinimus panaikinus tremtiniams nebuvo leista grįžti į Krymą (daugiau ėmė grįžti tik paskutiniais SSRS gyvavimo metais).
1991 06 26–30 Krymo totorių kurultajus (suvažiavimas) išrinko Krymo totorių tautos atstovų instituciją – medžlisą.
2840
totoriai