Krýmo totõrių kalbà priklauso altajiečių šeimos tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui (kartu su karačiajų-balkarų, karaimų, kumykų, krymčiakų kalbomis).
Paplitimas
Krymo Autonominės Respublikos (Ukraina) viena valstybinių kalbų (kartu su ukrainiečių ir rusų kalbomis); kalbančiųjų (dauguma grįžusieji iš tremties) 540 000 (2011). 1944–89 Krymo totorių kalba kalbančiųjų daugiausia buvo Uzbekijoje. Dar vartojama Turkijoje, Uzbekijoje, Kirgizijoje, Rusijoje, Tadžikijoje, Rumunijoje (Dobrudža), Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur; iš viso daugiau kaip 600 000 kalbančiųjų.
Istorija
Krymo totorių kalba pradėjo formuotis Aukso ordos irimo laikotarpiu iš senosios tiurkų kalbų. 15 a. pabaigoje–17 a. buvo oficiali ir rašomoji bendrinė kalba. Vėliau ją pakeitė turkų (vadinamųjų osmanų) kalba. 19 a. senoji rašomoji bendrinė kalba atgaivinta ir reformuota. Dabartinės bendrinės kalbos pagrindas – vidurio tarmė. Seniausi rašto paminklai – 13 a. pradžios poeto Machmudo Krımlı poema Sakmė apie Jusufą ir Zelichą (Hikâyet-i Yusûf ve Zeliha; neišlikusi). Žymūs Krymo totorių ašikai – Krymo chanas Bora Gazi Girėjus II (1554–1608), Aşıkas Ömeras (1621–1707). 1883 išėjo pirmasis laikraštis Krymo totorių kalba Terciman.
Gramatikos ypatybės
Krymo totorių kalba yra agliutinacinė. Skiriamos 3 pagrindinės labai skirtingos tarmės: šiaurės, arba stepių (artimesnė kipčiakų ir nogajų kalboms), vidurio, arba kalniečių, ir pietų, arba pakrantės (būdingi tam tikri osmanų ir vėlesnio laikotarpio turkų kalbos elementai). Turi 8 balsių ir 22 priebalsių fonemas, pradinis ir galinis priebalsis h išnykęs (ava ← hava ‘oras’, saba ← sabah ‘rytas’). Būdinga siaurųjų balsių elizija žodžio pradžioje ar viduryje. Yra skolinių iš pečenegų, turkų, arabų, persų, rusų, uzbekų kalbų, daug neologizmų.
Raštas
Iš pradžių vartoti arabų, nuo 1929 – lotyniškieji rašmenys. 1938 juos pakeitė modifikuota kirilika. 1997 oficialiai grąžinta Krymo totorių vartota lotyniškoji abėcėlė.
2366