medinis kryžius Kačergiuose (fragmentas; Babtų valsčius, 1894)
Salako bažnyčios kryžius
medinis kryžius Krosnoje (1936)
krỹžiai, smulkiosios architektūros rūšis – dažniausiai krikščionių memorialiniai paminklai. Būna mediniai, metaliniai, akmeniniai; turi vieną ar kelias kryžmas. Kuriami drožybos, kalybos ir liejybos technika. Puošiami profiliavimu, kiaurapjūvio, kontūrinio raižymo, reljefiniais ornamentais, polichromija, skulptūromis. Paplitę įvairiuose kraštuose (skiriasi formomis, proporcijomis, stiebo ir kryžmos profiliais, dekoru). Statomi aikštėse, pakelėse, prie sodybų, daugiausia kapinėse (dažniausiai kapų galvūgalyje), kitose ypatingose vietose (pvz., Lietuvoje Kryžių kalne ar kryžių kalneliuose).
Lietuvoje
medinis kryžius Kuliuose (1898)
Lietuvių kryžiai – unikalūs statiniai su architektūros, skulptūros, kalvystės, kartais primityviosios tapybos elementais. Turi senovinių, dar iki krikščionybės įvedimo statytų memorialinių paminklų (profiliuotų stulpų, pjaustinėto kontūro lentų) bruožų. Kryžiai yra ne tik paminklai mirusiesiems, bet ir dvasinės apsaugos ženklai, statomi siekiant išprašyti malonių ar už jas padėkoti. Nors Lietuvą valdant Rusijos imperijai ir sovietinės okupacijos metais kryžius statyti drausta, jie viešose vietose (pakelėse, kaimuose) net naikinti, kryžiai buvo statomi kapinėse, bažnyčių šventoriuose, po sunaikinimų atkuriami Kryžių kalne, įgijo tautinio bei dvasinio pasipriešinimo simbolio reikšmę.
Mediniai kryžiai kuriami iš tašytų arba netašytų rąstų, formuojant stiebą ir vieną ar kelias kryžmas sudarančias horizontalias šakas. Stiebo aukštis dažniausiai nuo 3–5 iki 7–9 metrų. Horizontaliųjų kryžiaus šakų ilgis vidutiniškai atitinka trečdalį stiebo ilgio. Paprasčiausi kryžiai būna nesudėtingos kompozicijos, suręsti iš medžio rąstų, su kryžmoje prikalta medine ar metaline Nukryžiuotojo figūrėle, pridengta skiautiniu ar dvišlaičiu mediniu ar skardos stogeliu. Prie šio tipo kryžiaus šakų galų kartais būna prikaltos jas nuo drėgmės saugančios lentelės. Žinomi briaunoti, rutulio ar ritės formos kryžiaus šakų apipavidalinimai, plačiai paplitęs trilapio formos motyvas.
Gausia ornamentika ir savita kryžmos kompozicija pasižymi Aukštaitijos kryžiai. Aukštaičių kryžiai masyvūs ir aukšti, iš kitų išsiskiria monumentalumu. Rytinėje Aukštaitijos dalyje (Rokiškis, Zarasai, Ukmergė, Utena) populiarūs kryžiai su kryžmoje įkomponuotais atvirais baldakimo pavidalo altorėliais. Jie gausiai puošiami skulptūriniais elementais ir smulkiais ažūriniais drožiniais, jais paryškinama kryžma ir stiebas.
Dzūkijai būdingi kryžiai su juose vaizduojamais Kristaus kankinimo įrankiais (ietys, rykštės, plaktukai, replės, vinys, kopėčios). Tokie kryžiai paplitę Varėnos ir Daugų apylinkėse. Nukryžiuotojo figūrėlė dažniausiai būdavo kalama tiesiog ant kryžmos, pridengta paprastu puslankio ar dvišlaitės, kartais išraiškingu pasagos formos stogeliu. Gausu kryžių su pailgomis, į apačią siaurėjančiomis ar plokščiomis koplytėlėmis kryžmose, kartais jos komponuojamos ir kryžiaus stiebe ar ant jo kryžmos šakų. Esama kryžių su kryžmą juosiančiais geometrinių ar augalinių formų spinduliais. Jie tvirtinami stiebo ir kryžmos sankirtose arba prie rato ar puslankio formos skersinukų – nimbų, jungiančių kryžiaus šakas. Spinduliais puošti kryžiai plito ir Suvalkijoje, bet savitas kryžiaus tipas čia nesusiformavo.
medinis kryžius Asavytuose (Zarasų rj. savivaldybė, 20 a. pradžios kopija)
Žemaitijoje kryžių statyta mažiau, jų puošybai dekoratyviniai elementai buvo naudojami saikingai. Dažnai kryžiai būdavo papildomi koplytėlėmis, kurios įkomponuojamos į kryžiaus stiebą arba kryžmoje. Kretingos, Skuodo, Šiaulių apylinkėse kryžiai buvo puošiami perimetriniu būdu – augalinių motyvų ornamento apvadu paryškinamas kryžiaus kontūras. Jurbarko, Tauragės, Raseinių apylinkėse, į pietus nuo Šiaulių statyta kryžių su 2 ir 3 kryžmom.
Metaliniai kryžiai puošiami stilizuotais augalinių, geometrinių motyvų sudėtingais ažūriniais raštais. Akmeninių kryžių formos paprastesnės, dekoras santūresnis (daugiausia kalti kontūriniai ar reljefiniai raštai). Originalių formų ir dekoro kryžių yra sukūrę tautodailininkai J. Gedminas, S. J. Gailevičius, iš medžio (monumentalių, sudėtingos kompozicijos) – V. Svirskis, J. Urbonas, A. Šatas, A. Klezys ir kiti. Dar kryždirbystė.
P: A. Varnas Lietuvos kryžiai: 194–ios fotografiškai atliktos kryžių nuotraukos Kaunas 1926; Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra t. 2 Vilnius 1990; Lietuvių kryžiai / surinko A. Jaroševičius Vilnius 21990; Kryždirbystė Lietuvoje / sud. A. Buračas, A. Stravinskas Vilnius 1998.
119