kryžiasnapiai
kryžiasnãpiai (Loxia), kikilinių (Fringillidae) šeimos paukščių gentis. 4 rūšys. Paplitę Eurazijoje, Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Afrikos vakarinėje dalyje. Kūno ilgis 15–18 cm, masė 30–60 gramų. Patinai raudoni ar rausvi, patelės žalsvai pilkos. Snapas storas, stiprus, antsnapis su posnapiu viršūnėje susikryžiavę. Uodega neilga. Gyvena mišriuose ar spygliuočių miškuose. Aktyvūs dieną. Aptinkami grupėmis. Minta spygliuočių medžių sėklomis. Lietuvoje dažniausias eglinis kryžiasnapis (Loxia curvirostra). Veisiasi įvairiu metų laiku, kartais žiemą. Lizdą suka eglėse. Deda 2–5 žalsvus rudai taškuotus kiaušinius. Peri patelė 12–13 dienų. Klajoklis. Kryžiasnapių gausumas priklauso nuo kankorėžių derliaus. Daug retesni pušinis kryžiasnapis (Loxia pytyopsittacus) ir margasparnis kryžiasnapis (Loxia leucoptera).
eglinio kryžiasnapio patinas
eglinis kryžiasnapis
3102
-kryžiasnapis