Krỹžiaus kẽlio stõtys, Krỹžiaus kẽlias (lot. Via Crusis, Via Dolorosa), stãcijos, Katalikų bažnyčios paveikslų, reljefų ar kitų dailės kūrinių ciklas, vaizduojantis evangelijose aprašytą Jėzaus Kristaus kančios kelią į Golgotą. Dėstoma tam tikra eilės tvarka vienuolyne ar bažnyčios dengtoje arkadoje, tam tikslui bažnyčios šventoriuje pastatytose koplyčiose. Kryžiaus kelio stotys gali būti ir Jeruzalę imituojančioje kalvotoje vietovėje įrengtų koplyčių ansamblis (Kalvarijos).
Kryžiaus kelio stotis Jėzus Kristus paima nešti kryžių (dailininkas H. Boschas, medis, aliejus, apie 1480–90, Meno istorijos muziejus Vienoje)
Sudaro (nuo 1731) 14 stočių: Jėzus Kristus nuteisiamas mirti, Jėzus Kristus paima nešti kryžių, Jėzus Kristus pirmą kartą parpuola po kryžiumi, Jėzus Kristus sutinka savo motiną, Simonas Kirėnietis padeda Jėzui Kristui nešti kryžių, Veronika nušluosto Jėzui Kristui veidą, Jėzus Kristus antrą kartą parpuola po kryžiumi, Jėzus Kristus ramina verkiančias moteris, Jėzus Kristus trečią kartą parpuola po kryžiumi, Jėzui Kristui nuplėšiami drabužiai, Jėzus Kristus kalamas prie kryžiaus, Jėzus Kristus miršta ant kryžiaus, Jėzus Kristus nuimamas nuo kryžiaus, Jėzus Kristus laidojamas. Kryžiaus kelio stotys tam tikromis progomis lankomos grupelėmis, garsiai skaitant maldas ir giedant, ar pavieniui. Prie kiekvienos Kryžiaus kelio stoties apmąstomas čia pavaizduotas įvykis. Eidami Kryžiaus kelią ir apmąstydami Jėzaus Kristaus kančią tikintieji pelno atlaidus.
Kryžiaus kelio stotys atsirado Jeruzalėje Romos imperatoriaus Konstantino I Didžiojo laikais. Palestiną užėmus musulmonams (640) Kryžiaus kelio stotys pradėtos rengti ir Europoje. 1489 popiežius Inocentas VIII oficialiai įtvirtino Kryžiaus kelio stočių praktiką. Iki 17 a. Kryžiaus kelio stočių skaičius įvairavo nuo 5 iki 43 stočių. 17–18 a. nustatytas pranciškoniškasis (14 stočių) ir dominikoniškasis (20 stočių) ciklai. 1731 popiežius Klemensas XII nustatė 14 Kryžiaus kelio stočių skaičių, 1742 popiežius Benediktas XIV įsakė įrengti Kryžiaus kelio stotis visose bažnyčiose. Kryžiaus kelio stotys labiausiai plito kontrreformacijos laikais. Reikšmingi Kryžiaus kelio stočių ikonografijai buvo Kryžiaus kelio raižinių ciklai, ypač vokiečio M. Engelbrechto (1684–1756), vėliau 1828–1919 Niurnberge veikusios C. Mayerio spaustuvės Kryžiaus kelio stočių raižiniai, platinti visose katalikiškose šalyse (t. p. ir Lietuvoje). 19 a. Kryžiaus kelio stočių naują stilių, įsivyravusį visoje Europoje, plėtojo nazarėnai, kurie atsižvelgdami į viduramžių ir renesanso tapybos stilistiką pasirėmė vienuolės A. K. Emmerich (1774–1824) vizijomis. Nuo 20 a. pradžioje daugiausia plito masinės gamybos Kryžiaus kelio stotys, bet sukurta ir unikalių kūrinių.
Kryžiaus kelio stotys Lietuvoje
Lietuvoje pirmosios Kryžiaus kelio stotys (19 stočių Kalvarijos) įrengtos 1639–42 Gardų kalvose (dabar Žemaičių Kalvarija; Žemaičių Kalvarija. ARCHITEKTŪRA; Kryžiaus kelio stotys lankomos liepos 1–10 dienomis per Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidus, rugpjūčio 8 – per Šv. Dominyko, spalio 4 – Šv. Kryžiaus Išaukštinimo, gruodžio 8 – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo atlaidus). 1664–69 Verkių apylinkėse Vilniuje (Verkiai. ARCHITEKTŪRA) įrengtos 35 stotys (tikinčiųjų labiausiai lankomos per Sekmines), 1759–60 – Beržore (Plungės rajono savivaldybė; sovietų okupacijos metais sunaikintos), 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje – Skaistgiryje (Joniškio rajono savivaldybė), kitur. 17 a. Kryžiaus kelio stotys įrengtos Vilniaus ir Tytuvėnų bernardinų vienuolynuose. Kryžiaus kelio stočių freskų ciklais papuošta Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (apie 1700) Kaune, Šv. Teresės vienuolyno koplyčia (1760; neišliko) Vilniuje.
Kryžiaus kelio stotis Verkiuose (Vilnius)
Kryžiaus kelio stotis Šv. Mato bažnyčios šventoriuje Anykščiuose (dailininkas R. Idzelis, medis, polichromija, 1982–88)
18 a. baroko stiliaus 14 Kryžiaus kelio stočių paveikslų buvo Jėzaus Kristaus Atsimainymo bažnyčioje Griškabūdyje (išliko tik 4, 1885 jie pakeisti 14 naujų). 19 a. Lietuvos bažnyčiose įsitvirtino 14 Kryžiaus kelio stočių ciklas. Iki 19 a. 8 dešimtmečio jos kurtos pagal Vokietijoje ir Prancūzijoje išleistus vario raižinių ciklus ir knygų iliustracijas. 20 amžiaus pradžioje daugelį Kryžiaus kelio stočių pakeitė serijinė Lietuvos ir užsienio bažnytinių dirbtuvių produkcija, kuri vyravo iki 20 amžiaus. Šiuolaikiniai dailinininkai sukūrė sąlygiškesnių Kryžiaus kelio stočių. Kryžiaus kelio ciklų sukūrė S. Giedrimienė (1996–99, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos koplyčioje), N. Vilutytė (1998, Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje) ir kiti. Nuo 20 a. 10 dešimtmečio Kaltinėnuose kuriamos Tremtinių kalvarijos.
L: Žemaičių Kalvarija: bažnyčia ir Kryžiaus kelio stotys Vilnius 2005; A. Kajakas Lietuvos šventosios vietos Kaunas 2006; Kleine Geschichte des Kreutzweges Regensburg 1968.
2972