krỹžiaus žénklas, žegnójimas, žegnõnė (lenk. żegnać), religinis veiksmas, kuriuo krikščionis ženklina save atpirkimo ženklu – kryžiumi. Žegnojantis tariama Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen; kairė ranka laikoma prie krūtinės, dešine paliečiama kakta, duobutė po krūtine, vienas, po to kitas petys. Kryžiaus ženklu išreiškia krikščionių pagr. tikėjimo tiesą. Kryžiaus ženklu dvasininkai laimina žmones ir daiktus, t. p. gali laiminti ir patys tikintieji: tėvai mažus vaikus migdydami, paaugusius ir suaugusius išleisdami iš namų (prieš mokslo pradžią, tolimą kelionę, sutuoktuves). Katalikai šį ženklą naudoja dažnai, protestantai retai, o stačiatikiai labai dažnai. Katalikai ir protestantai žegnojasi ištiesta plaštaka, pirmiau paliečia kairįjį petį, stačiatikiai – trimis pirštais, pirmiau paliečia dešinįjį petį, sentikiai – dviem pirštais.
Žegnojimasis