kryžiẽtės, Šveñtojo Krỹžiaus gailestngųjų seser kongregãcija (Congregatio Sororum Caritatis Sanctae Crucis, SCSC), katalikių moterų vienuolija, jos vienuolės. Šv. Pranciškaus Asyžiečio trečiojo reguliariojo ordino šaka. Popiežiaus teisių vienuolija (1862 patvirtino popiežius Pijus IX). Tikslas – socialinis darbas, ligonių slauga, neturtingųjų vaikų mokymas. Globoja vargstančiuosius, ligonius, kalinius, imigrantus. Kongregaciją 1856 Ingenbohlyje (Šveicarija) įkūrė tėvas kapucinas T. Florentini (1808–65) ir palaimintoji T. Scherer (1825–88). Kryžietės greitai paplito Šveicarijoje, Austrijoje‑Vengrijoje, vėliau – kitose Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Indijoje, Kinijoje, Taivane, Brazilijoje, Ugandoje, Burundyje. 2005 veikė 14 pasaulio valstybių (centras Ingenbohlyje), buvo 4190 seserų.
LIETUVOJE kryžietės įsikūrė 1922 Šv. Kazimiero draugijos kvietimu. Vienuolynai buvo Anykščiuose (1922–38), Šiauliuose (1923–31), Panevėžyje (1925–27), Utenoje (1931–38). Seserys dirbo vaikų darželiuose, katekizavo, slaugė ligonius. Savarankiškos provincijos neįkūrė (priklausė Šveicarijos provincijai). Noviciatą kandidatės iš Lietuvos baigdavo Ingenbohlyje; daugelis į Lietuvą negrįždavo. 1938 iš Lietuvos išvyko paskutinės kryžietės. 1943 kongregacijoje (įvairiose užsienio šalyse) buvo 64 amžinųjų įžadų seserys lietuvės.