krỹžius, religinis ir mitologinis simbolis. Vienas seniausių, universaliausių, labiausiai paplitusių simbolinių ženklų pasaulyje. Dviejų ir daugiau dažniausiai stačiu kampu susikertančių pailgų medžio, metalo arba kitos medžiagos gabalų figūra, kurios statinis dalija skersinį į dvi lygias dalis. Seniausiose kultūrose (Artimųjų Rytų, Egipto, Indijos, Kinijos, indėnų) kryžius reiškė išgelbėjimo ženklą, simbolizavo dievybę, Visatą, keturias pasaulio šalis ir metų laikus, pavaizduotas apskritime – saulės ratą, gyvybę ir derlingumą, vaisingumą. Ikikrikščionišku laikotarpiu plito svastikos (Indijoje, Kinijoje, Azijoje, germanų gentyse), egiptietiškojo, arba ąsotojo, raidės T (gr. tau; Persijoje) ir kitų formų kryžiai. Sinoptinėse evangelijose (Mt 10, 38; 16, 24, Mk 8, 34, Lk 9, 23; 14, 27) Jėzaus Kristaus kryžiumi vadinami vargai, kentėjimai, nelaimės, pažeminimai ir mokoma juos gera valia priimti kaip sekimo Jėzumi Kristumi būdą. Ankstyvojoje krikščionybėje kryžiaus ornamentas pirmiausia naudotas kaip Kristaus – Pasaulio Šviesos ir Išgelbėtojo – ženklas, nuo 6 a. labiau imtas sieti su Jėzaus Kristaus mirtimi ir prisikėlimu, pažeminimu ir išaukštinimu; dailėje pradėta vaizduoti nukryžiuotą Jėzų Kristų (krucifiksas), t. p. kryžiumi ženklinti antkapiai, karstai, sarkofagai, kulto reikmenys (kryžius pakeitė XP monogramą).
kryžius: 1 – lotyniškasis, 2 – kalvarijų, 3, 4 – inkariniai, 5 – inkarinis, arba Lozoriaus, 6 – popiežiaus, 7 – kardinolo, 8 – patriarcho, arba Laterano, 9 – bizantiškasis, arba stačiatikių, 10 – lietuviškasis, arba Jogailos, 11 – trilapis, 12 – ramentinis, 13 – germaniškasis, 14 – dvigubas, 15 – Jeruzalės, 16 – graikiškasis, 17 – Andriejaus, arba X (gr. chi) formos, 18 – šakotasis, 19, 20 – Antano, arba T (gr. tau) formos, 21 – Petro, 22 – egiptietiškasis, arba ąsotasis, 23 – banguotasis, 24, 25 – Maltos, 26 – Jonos, 27, 28 – monograminiai, 29, 30 – svastikos
Viduriniais amžiais sustiprėjo Kristaus kančios kultas – Kristaus pasiaukojimas ant kryžiaus laikytas begaline Dievo meile žmonėms. Žymiausi kryžiaus gerbėjai mistikai: Bernardas Klervietis, Pranciškus Asyžietis, I. Lojola, Kryžiaus Jonas, E. Stein. Jie siekė savo meile, kančiomis ir skausmais prisidėti prie Kristaus aukos už pasaulio dvasinį išgelbėjimą. Paprastiems tikintiesiems Kristaus kryžius pateikiamas kaip padrąsinimo, paguodos ir vilties ženklas.
Yra keletas kryžiaus formų. Lotyniškojo kryžiaus skersinis trumpesnis už statinį ir aukštai iškeltas, graikiškojo – statinis ir skersinis vienodo ilgio, šv. Andriejaus kryžius – raidės X (gr. chi) formos, imperatoriaus Konstantino I Didžiojo monograma – sudėtos gr. chi ir ro raidės pagal graikiškąjį Kristaus vardą, šv. Antano – raidės T (gr. tau) formos. Bažnyčių architektūroje dažniausiai naudojamas lotyniškojo (romaninio, gotikinio stiliaus), rečiau graikiškojo (Bizantijoje, Sirijoje) kryžiaus planas (kryžiškieji pastatai). Stačiatikių Bažnyčioje naudojamo kryžiaus statinio viršuje yra lentelė su užrašu Jėzus Nazarietis, Žydų Karalius ir ties žemutinės dalies viduriu įkypai pridėta atraminė lentelė.
Dailėje skulptūrinės grupės ir paveikslai vaizduoja Nukryžiavimo siužetą pagal evangelijų aprašymą. 17 a. veikiant kontrreformacijai Kūdikėlis Jėzus vaizduotas laikantis kryžių (ypač populiarus italų tapyboje). Dailėje iki šiol naudojama apie 40 įvairių kryžiaus formų ir atmainų. Kuriami monumentalūs ir nešiojamieji (altorių, procesijų) kryžiai. Ypač puošnūs 16–17 a. altorių ir procesijų kryžiai, jie pasižymi formų ir dekoro įvairove, daryti iš aukso, sidabro, bronzos, puošti emaliu, brangakmeniais. Kartais kryžius vaizduojamas sulapojęs arba šakų pavidalo – simbolizuoja nugalėtą mirtį, asocijuojasi su gyvybės medžiu.
Mediniais ir metaliniais kryžiais puošiamos bažnyčių ir koplyčių bokštų viršūnės. Kaip ornamentas būdingas audiniams. Nuo vidurinių amžių kryžius populiarus heraldikos motyvas, naujaisiais laikais įsitvirtino kaip ordinų, garbės ženklų elementas. Dar kryžiai, Kryžių kalnas.
P: Kryždirbystė Lietuvoje / sudarė B. Buračas, A. Stravinskas Vilnius 1998. L: P. Galaunė Lietuvių liaudies menas Kaunas 1930; J. Grinius Lietuvių kryžiai ir koplytėlės Roma 1970; Č. Kontrimas Lietuvos geležiniai kryžiai Vilnius 1991; G. Tavard Saint Jean de la Croix, poète mystique Paris 1987.
3135