Kryžius

Krỹžius, dvgubas krỹžius, Jogailos, vėliau Jogailaičių dinastijos herbas, vienas Lietuvos valstybės simbolių.

Manoma, atsiradimas susijęs su Jogailos krikštu (1386; Vakarų Europos heraldikoje kryžius simbolizuoja krikštą). Pirmą kartą dvigubas kryžius raitelio skyde pavaizduotas 1386 Lenkijos karaliaus Jogailos antspaude. Perimtas iš Vengrijos (čia iš Bizantijos jis paplito 12 a. pabaigoje) per Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko dukterį, Lenkijos karalienę Jadvygą. Aukso arba geltonos spalvos kryžius dažniausiai vaizduojamas herbo mėlyname lauke, ankstyvuoju laikotarpiu jo apatinė kryžma buvo ilgesnė už viršutinę. Iš pradžių simbolizavo valdančiąją Jogailaičių dinastiją (Jogaila leido Kryžiaus simbolį naudoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinei Vilniui ir keliems Lenkijos miestams). Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Kryžius vaizduotas valstybės herbo raitelio skyde, 14 a. pabaigos monetose, valdovo dvaro vėliavoje. 1572 mirus paskutiniam Jogailaičiui Žygimantui Augustui Kryžius imtas vadinti Vyčio kryžiumi.

Jogailaičių herbas (apie 1555)

Nuo 1919 Kryžius naudojamas valstybės apdovanojimų (ordinai Už Tėvynę, Vyčio Kryžius), karo aviacijos, policijos simbolikoje. 1944–53 Lietuvos partizanų kaip valstybės simbolis naudotas apdovanojimams, uniformų ženklams, t. p. ginklų puošybai.

-Vyčio kryžius

2271